Informacinis Židinėlis
Informacinis Židinėlis

Sykiais pakuriamas Maskvos lietuvių "židinio" bendruomenės narių ir Rusijos lietuvių bendruomenių sąjungos valdybos pastangomis

Tikslus laikas

Сайт создан в системе uCoz
Meniu:

Prie turinio

Ankstesnis puslapis

Kitas puslapis

16. Okos pakrančių katakombos


Netoli Kalugos, prie Kolcovo kaimo, kairiajame Okos krante, stačiame skardyje tarp medžių juoduoja landos į apleistą akmens skaldyklą Kolcovo katakombas. Čia carų laikais rankiniu būdu buvo kasamas marmurinis kalkakmenis. Apdailintus blokus kraudavo į baržas ir plukdydavo į Maskvą. Bendras galerijų ir koridorių ilgis po žeme, pasak speliologų, siekia kelis kilometrus. Dauguma landų užvirtę, kitos, pavojingos, specialiai užverstos. Pasakojama, kad senovėje landos buvo tokios didelės, kad į galerijas galima buvo įvažiuoti arkliais. Prieš įlįsdami po žeme apsivelkame kuo šilčiau ir trilinki įsispraudžiame į plyšį tarp akmeninių blokų. Nusibrozdiname kelius, kol atsiduriame siaurame koridoriuje ir, grabinėdami palei sienas, einame į tamsą. Nuėję keletą metrų, pajuntame vėsą. Mus apglobia spengianti tyla ir visiška tamsa, nuo kurios net mirga akyse. Einame tamsoje iki groto, vadinamo Sosto sale. Tai erdvus kambarys su akmeninėmis kolonomis, remiančiomis didžiules lubų plytas. Pailsime ir siauru urvu einame susilenkę, kol patenkame į kitą, mažesnį grotą, vadinamą Pirtimi. Toliau nusitęsęs praėjimas buvo užverstas, todėl grįžome atgal.



Pro kitas landas koridorių labirintais galima patekti į grotus skambiais vardais: Vaivorykštę, Alubarį, Brodvėjų, Chazą-chaną, Šaldytuvą ir net Gimdymo namus. Išlindus mus apakina saulė. Pajuntame šilumą, kvapus ir visą žemės grožį. Iškirtus pakrančių miškus, Oka nuseko, palikdama auksinius pliažus ir žydinčias pakrančių pievas. Pievutėse auga retai kur besutinkami raganų ratai. Tai grybai, sudygę plačiais lankais tose vietose, kur raganos šoka ratelius.
Šalia katakombų yra akmeninė griova Liubovec - siauras, gilus akmeninis kanjonas, kertantis statų Okos krantą. Griovos ilgis apie 300 metrų. Dugne, kur teka upelis, vietomis pavirsdamas į krioklį, yra suakmenėjusių augalų fragmentų.
Netoliese, prie Voronino kaimo, Voroniškuose smėliuose, tirta neolito stovyklavietė, priskiriama III-II tūkstantmečiui p.m.e. Smėlyje rasta puodų duženų, titnaginių peilių, kaulinis žeberklas, titnaginis ietės antgalis. Tai gali būti baltų Fatjanovo kultūros stovyklavietė.



Ant Morozovkos upės kranto senuose kapuose, buvo rasti keisti nežinomi palaidojimai žiedų forma (galvomis į centrą). Apie tai papasakojo Michailovkos kaimo gyventojas Eugenijus Michailovičius Orechovas.
Baltų protėviai, apsigyvenę Desnos-Okos tarpupyje paliko baltiškas archeologines kultūras (Fatjanovo, Juchnovo, Moščino, Desninsko, Pošepskio ir kt.) ir skambią baltišką toponimiką. Tik Kalugos sritimi iki Ugros upės šiaurėje teka 500 upių ir upelių. Net 208 upės turi baltiškus vardus. Tai Oka, Žyzdra, Bolva, Resa, Visa, Degna, Dugna, Gordota, Derža, Ugra. Tebeskamba lietuviški žodžiai už tūkstančio kilometrų nuo Baltijos jūros.

Laimutis Vasilevičius
Į pagrindinį puslapį Apie leidėją Svetainės draugai Kontaktai
Сайт создан в системе uCoz