Informacinis Židinėlis
Sykiais pakuriamas Maskvos lietuvių "židinio" bendruomenės narių ir Rusijos lietuvių bendruomenių sąjungos valdybos pastangomis
|
 |
 |
Tikslus laikas
Сайт создан в системе uCoz |
|
15. Paslaptinga ir šventa Europos kultūroje
J.Baltrušaičio namai Maskvoje jau akivaizdžiai tapo tarptautinių susitikimų vieta, o Lietuvos Respublikos Ambasados Patarėjas kultūros reikalams p.Juozas Budraitis - mokslinių konferencijų organizatoriumi.
Pirmieji moksliniai skaitymai J.Baltrušaičio namuose vyko 1998 m. gegužės mėn. 29-30 d. ir buvo skirti 125-sioms Jurgio Baltrušaičio gimimo metinėms bei Lietuvos diplomatijos 80-mečiui paminėti.
Šis renginys parodė, kad problemos susijusios su poeto, vertėjo, diplomato kultūriniu palikimu yra svarbios XIX-XX amžiaus Lietuvos, Rusijos ir Europos kultūros tyrinėtojams. Paaiškėjo, kad šių problemų spektras gana platus, jos aktualios ne vien istorikams, bet yra svarbios ir dabartinio kultūrinio proceso aspektu. J.Baltrušaičio namuose periodiškai rengiamos mokslinės konferencijos, - organizacinio komiteto nuomone, - turėtų tapti įvairių šalių mokslininkų ir kultūros veikėjų susitikimais, kurių dėmesio centre ir būtų taip ryškiai J.Baltrušaičio kūryboje ir gyvenime atsispindėję Europos kultūros reiškiniai: įtempta Vakarų ir Rytų Europos kultūrų sąveika, europietiškojo ir rusiškojo simbolizmo istorija ir t.t.
Antrojo J.Baltrušaičio namuose vykusio simpoziumo tema- Paslaptinga ir šventa Europos kultūroje - siūlo apžvelgti dviejų Baltrušaičių - Jurgio tėvo ir Jurgio sūnaus - kūrybą.
Baltrušaitis jaunesnysis, puikus meno istorikas, dirbęs Prancūzijoje, iš savo tėvo paveldėjo polinkį į Rytų ir krikščioniškąją Rytų kultūrą, Europos viduramžius, kultūros egzotiką ir kitus, iš pažiūros, svetimus, tačiau persipynusius ir vienas kitą stebinančius pasaulius. Šio mokslininko - puikaus ištisos Europos meno tyrinėjimo epochos atstovo - kūryba mažai težinoma ir Lietuvoje, ir Rusijoje. Antrojo simpoziumo pranešimai, skirti šiam mokslininkui, tapo svarbiu mūsų pažinties su Jurgiu Baltrušaičiu-sūnumi etapu.
Konferencijoje perskaityta ir aptarta 11 mokslinių pranešimų, kurių prelegentai buvo: 5 autoriai iš Maskvos, 3 - iš Italijos, 2 -iš Lietuvos ir 1 - iš Japonijos. Iš maskviečių skaitymuose dalyvavo pastovūs mūsų svečiai ir padėjėjai - N.Kotreliovas, V.Toporovas bei kiti. Lietuvos mokslininkai -A.Gaižutis ir A.Andrijauskas ne tik sužavėjo auditoriją savo pranešimų erudicija, dargi jie aktyviausiai padėjo (klausimais prelegentams, replikomis, papildymais) kontaktuoti įvairių tyrinėjimų sričių bei skirtingų nacionalinių kultūrų atstovams. Italai žavėjo ir žiniomis, ir temperamentu. Ir nuostabu buvo girdėti kartojant Baltrušaičių (tėvo ir sūnaus), Algimanto Greimo, Milašių (Oskaro ir Česlovo) vardus, tariamus ne tik lietuvių, bet ir italų, rusų, japono lūpomis.
Informacinėje žinutėje neįmanoma pateikti skaitinių turinio, tuo labiau, kad temos buvo kuo įvairiausios - nuo poetikos iki parko estetikos ir pabaisų viduramžių tradicijoje. Su originaliomis, dargi paradoksaliomis prelegentų išsakytomis mintimis, tikėkimės, galėsime susipažinti išleidus konferencijos medžiagą.
/Panaudota Organizacinio komiteto programinis tekstas_dokumentas/
Antanas Jonkus
|
|
| Copyright Informacinis ir Archyvinis Židinėliai |
|
