Informacinis Židinėlis
Sykiais pakuriamas Maskvos lietuvių "Židinio" bendruomenės pastangomis
|
 |
 |
Tikslus laikas
Сайт создан в системе uCoz |
|
1. Redaktoriaus skilties vietoje
Numirę kalba, tartum po rudens šalna
laukinės gėlės, užmirštos ir žiemai dovanotos,
nebesuprantama sanskrito ir sena kalba... [...]
Numirę kalba, kad girdėtų kurtiniai
ir kad pasiektų jų šviesa akis aklųjų... [...]
Numirę kalba
gimstantiems (iš meilės)
ir gyvenantiems (sapne)
ir mirštantiems (dvasia),
kai uolos skyla, gelmės kyla ir ant sostų prarastųjų
metų sniegas sninga - sninga - sninga -
ir miega jie, gyvieji, po mirties malonių tunika
tamsia
ir tyli jie, kaip žemė nevaisinga.
(Iš Bernardo Brazdžionio "Vėlinių"; žiūr.:
B. Brazdžionis. Poezijos pilnatis. V., 1989, p. 471).
Visi turime tėviškes su prakilnių žmonių kapais. Gal iš visų jose gulinčių protėvių, mums "kurtiniams", "akliesiems", anot Poeto - "gyvenantiems sapne" ir pan., labiau "suprantama kalba" yra būtent šių - pranokiausių, net spausdintą žodį mums palikusių, pirmtakų kalba. Ir kadangi jų palaikai guli ne nežinia kur (Europoje, visoj Lietuvoj?), o konkrečiose - brangiausiose kiekvienam iš mūsų vietose, tėviškėse, nepriekaištaukit, mieli skaitytojai, ir man neva "piktnaudžiavimą" redaktoriaus pareigomis, jei iš visų prakilnių išsirinksiu būtent savo tėviškės, iš kurios ką tik grįžau, prakilniausių žmonių - Simano Daukanto ir Lauryno Ivinskio - kapų nuotraukėles, siekdamas bent mintyse ant jų uždegti Vėlinių žvakutes. Žvelgdami į šiuos kapus, uždekime mintyse tolimas žvakes ir prie savųjų tėviškių prakilniųjų, paliekančių mums mažiau "nebesuprantamos kalbos" už kitus numirusius. O po to - ir prie visų giminaičių ir artimųjų kapų.
Simano Daukanto kapas Papilėje ir Lauryno Ivinskio kapas Kuršėnuose |
|
| Copyright Informacinis ir Archyvinis Židinėliai |
|
