Informacinis Židinėlis
Informacinis Židinėlis

Sykiais pakuriamas Maskvos lietuvių "židinio" bendruomenės narių ir Rusijos lietuvių bendruomenių sąjungos valdybos pastangomis

Tikslus laikas

Сайт создан в системе uCoz
Meniu:

Prie turinio

Ankstesnis puslapis

Kitas puslapis

6. Kalėdos Maskvos lietuviškoje mokykloje


Keliasdešimt Maskvos lietuvių (ne vienas jų ir su visa šeima atvykęs) šventų Kalėdų vakarą susirinko lietuviškos mokyklos rūmuose (dabartinį mokyklos pastatą tikrai galime pavadinti rūmais, ypač turėdami omenyje, kad jis dar plečiasi priestatais, rekonstruojasi, prašmatnėja iš vidaus). šventėme beveik pagal tą scenarijų, kurį mums pateikė turiningame, nors ir trumpame, 1998 m. "Zidinėlio" 3-ojo numerio straipsnelyje p. Alvydė Panova ir net jos, bent iš pradžių, vadovaujami. Oficialesnei užustalės daliai pradžią davė šventa malda. Buvo pas mus ir tostai, ir dainos, ir mįslių įminimai (net įmenant pavienius šios šventės dalyvius pagal jiems būdingų bruožų apibūdinimą eilėmis) ir šokiai magnetofono, o vėliau - net orkestro muzikai palydint. Ar tik ne kulminacinis pagal įspūdžių gausą buvo kalėdotojų pasirodymas ir sąmojingi pokštai bei ekspromtinės i~daigos, išmaniai surežisuoti, kaip visada panašiuose renginiuose, ponios Laimos Soldatovos ir šiek tiek suprofesionalinti Kalėdų senelio - p. Mykolo Orbako. čia ir čigonai būrė, ir gyvulėliai bei kiti gyvi padarai kalbėjo, nors tai pridera daryti jiems tik per Kūčias, kažko reikalavo, linkėjo, turėjo kažkam pretenzijų ar net dovanas dalino; kvotė sėdintį už stalo greta krepšio su šienu iš daržinės, ar daug ten yra nuo Kūcių šieno nubirusių grūdų, kad išburtų, koks kitąmet bus derlius. O čigonai, nors jie lauktini visada, per Kalėdas burdami, ypač suaktyvėjo. Kas ten dabar beprisimins, kuris iš jų išbūre, kad net viso pasaulio lietuvių žurnalas esąs nepatenkintas, kad mes cia per daug skėryčiuojamės, mokyklą rūmais vadiname, nors dar prieš kelis metus p. A.Kairys savo knygelėje buvo pristatęs ją - ačiū jam už dėmesį mums - kaip ankštas patalpas su sena iškaba "šaltinėlis" Povarskaja gatvėje 24. Vadinasi, žurnalas tik tokiais mus ir tepripažįstąs: "Parašyta - kaip kirviu nukirsta, tokie ir būkit !" Prisipažinsime, tada nepatikėjome, bet štai po gero mėnesio gavome "Pasulio Lietuvio" 10 - 11-tąjį 1998 m. numerį, ir turėjome pripažinti: teisingai buvo išburta - visa tai ten yra parašyta; beje ne visais atvejais taip gerbiama tai, kas parašyta: buvęs Lietuvos laikinasis patikėtinis Maskvoje p. E.Bičkauskas ten (žurnalo 47-ame puslapyje) dabar pavadintas E.Mičkausku.
Labai įspudingi ir išdaigūs buvo du simpatiški velniūkšciai, aplink stalus tampę virve parištą pagalį iš malkinės, kurį visi susirinkusieji spardė kaip visų savo nelaimių ir bėdų šaltinį, kad paskum ta graži šeimynėlė su mama priekyje jį sudegintų - tame pačiame mūsų mokyklos kieme, kuriame 1799 metų birželio 6 dieną šį pasaulį pirmakart išvydo garsusis Aleksandras Puškinas. Ir štai - ar ne Kalėdų burtai tebeveikia ligi siol ? - atsirado iš dalyvavusių toje užustalėje kažkoks vietinis "eiliakuris", kuris, matyt norėdamas panašius laužus mokykloje paversti tradicija, bando suvesti vienon vieton tuos berniukus-"velniūkščius" bei jų motiną su A.Puškinu ir jo motina ir parašėčia pateikiamus posmus. Kas iš to išėjo, spręskit patys, mielieji skaitytojai:
(pateikti foto)
1998 m. Kalėdotojų laužas Maskvos lietuviškos mokyklos kieme
(Kalėdų šventimo mokykloj istorinės aliuzijos)


Neužgęs Kalėdų laužas,
pliūpsniais kiemą tą nušvietęs,
kur nėščioji prieš du amžius
laukės Puškino-poeto.
Kaip ir pernai per Kalėdas,
amžiaus galas - naujas greitai;
laisvesniais ji rūbais rėdos -
parsineš greit sūnų skreite...
Palaimingas gal šis kiemas
(gal po juo - kokie fliuidai,
gal baltesnės virš jo žiemos,
šerkšnas obelim pražydęs ?...),
nes kitaip jei būtų, kaip gi
čia šis genijus užgimtų ?
Amžiams bus, matyt, įtaigūs
žemė ši, jo kiemas gimtas...
Nėščią naktys mėnesienos
gal per lango šerkšną lietė;
ir saulėtos šaltos dienos
gal ne šykščiai kieman švietė ?!
Gal ir laužas naktį aidžią
savo žiežirbom traškėjo,
(liepsnos kai su snaigėm žaidžia,
o aplinkui - jokio vėjo...)
=======
Net po amžių kiemas, namas
palaimingais gali tapti,
jei čia mokiniai su mamom
burt ateis Kalėdų naktį.
Daug įgys tie pranašumų,
kas, kipšiukais pasirėdę,
sugebės paversti dūmais
net suaugusiųjų bėdas.
Virve pagalį malkinės
jei, surišę, temps velniūkščiai,
jį paspardyt leis, pamyniot -
metų bėdos ims tuoj bliūkšti...
Pagaliau sudegs jos lauže,
užkurtame (šitom malkom)
tos mamos, vaikų-padaužų -
lyg pagoniškoje alkoj...
Mes per langus matėm patys -
pagalys šis sutraškėjo
(patikėkit, kas nematėt),
nors kieme ir siautė vėjas...
Ir graži mama lietuvė,
ir naktis ši slėpininga
jos berniūkščiams gražins būvį
net jei daug kas bus jau dingę...
O ir laužai degs kasmet čia
per Kalėdu burtų naktį,
ir lietuvei tai tars "ačiū",
talentingais kas nor tapti...
Neužgęs Kalėdų laužas,
blyksniais kiemą šį nušvietęs,
kur motulė prieš du amžius
laukės Puškino-poeto.


Ką čia bepridėsi ? Gal eilių autorius turėjo ir geras intencijas, o išėjo vėl lyg ir kažkokia "velniava" - gal naujas būrimas, o gal ir ateities pranašavimas ?

Kęstutis Zabitis
Į pagrdindinį puslapį Apie leidėją Svetainės draugai Kontaktai
Сайт создан в системе uCoz