Informacinis Židinėlis
Sykiais pakuriamas Maskvos lietuvių "Židinio" bendruomenės pastangomis
|
 |
 |
Tikslus laikas
Сайт создан в системе uCoz |
|
1. Kalėdos
 Senoji Saulės grįžimo šventė, buvo žinoma daugelyje prieškrikščioniškųjų Europos tautų. Tai žiemos tamsybių nugalėjimo šventė, tarytum naujųjų metų pradžia, nes nuo jos diena pradeda ilgėti. Kai Saulės grįžimo šventė buvo pakeista, ir prigijo kaip Kristaus Gimimo šventė, lietuviai ją priėmė su tokiu pat džiaugsmu ir švęsdavo ne mažiau iškilmingai. Tačiau dabartinėse Kalėdose teberandame daug senųjų papročių, ypač būrimų ir ateities spėliojimų.
Senais laikais Kalėdos buvo švenčiamos tris dienas. žemdirbių tautoje tai buvo įmanoma, nes žiemos viduryje darbų sumažėja, bereikia apsiruošti namuose ir prižiūrėti gyvulius. Visus kitus darbus galima atidėti vėlesniam laikui.
Anot Evaldos Jakaitienės - knygos "Lietuviškai apie Lietuvą" (V.,1995) autorės, Kalėdų pirmąjį rytą visa šeima keldavosi anksti ir, nukrausčius Kūčių stalą, tą dieną paprastai būdavo namie, pasakodami vienas kitam, ką naktį sapnavo, nes tikėdavo, kad Kalėdų nakties sapnas išsipildys. Kadangi lietuviai nuo seno tikėjo magiška sveikinimų ir linkėjimų galia, visi nekantriai laukdavo kalėdotojų, kurie, lankydami visus kiemus, ne tik sveikindavo šeimininkus, bet ir linkėdavo jiems sveikatos, gero kitų metų derliaus ir pan. Už linkėjimus šeimininkai kalėdotojus vaišindavo ir apdovanodavo. Danutė Brazytė-Bindokienė - knygos "Lietuvių papročiai ir tradicijos išeivijoje" autorė teigia, kad pirmoji Kalėdų diena būdavo laikoma tokia šventa, kad tik pačius būtiniausius darbus tebuvo leidžiama atlikti. Net nei valgių niekas negamindavo (buvo valgoma tai, kas anksčiau pagaminta), nei į svečius nevaikščiodavo. Tą Kalėdų rytą - dar prieš pusryčius - šeima giedodavo šventas, kalėdines giesmes; paskui vienas kitą sveikindavo; ir tik po to jau valgydavo pusryčius.
Alvydė Panova
|
|
| Copyright Informacinis ir Archyvinis Židinėliai |
|
