Informacinis Židinėlis
Sykiais pakuriamas Maskvos lietuvių "Židinio" bendruomenės pastangomis
|
 |
 |
Tikslus laikas
Сайт создан в системе uCoz |
|
6. "Kalba Maskva" ir apie mus, mūsų tautiečius bei bočius prabočius
 Maskvos radijo laidinių ryšių trečioji programa "Govorit Moskva", retransliuojanti to pačio pavadinimo radijo FM 90,8 bangą, sekmadieniais (prieš dvyliktą valandą) nuolat perduoda 15-kos minučių laidą "Moskva mnogonacionalnaja". Šių metų liepos 26 dieną tokia laida visa buvo pašvęsta interviu su penkiais mūsų bendruomenės nariais (I.Ametistova, J.Dauniu, K.Jorudu, R.Mikštu ir N.Martyniuk). To radijo korespondentą Kimą Kuholevą domino nemaža klausimų apie lietuvius už Lietuvos ribų.
Pradžią klausimams inicijavo tik ką RF URM Diplomatinės akademijos Aktualių tarptautinių problemų instituto išleista knygelė "Baltyjskije diaspory v Rossiji", kurioje, tarp išspausdintų mokslinės-praktinės konferencijos kitų dalyvių pasisakymų ta tema, yra paskelbtas ir trijų mūsų tyrinėtojų (J.Daunio, A.Jonkaus ir K.Jorudo) pranešimas "Lietuvių Rusijoje ir Maskvoje istorinės šaknys bei likimai". Todėl, matyt, ir teko J. Dauniui pradėti pokalbį, atsakinėjant į klausimą apie tas lietuvių "istorines šaknis", o K. Jorudui smulkiau papasakoti apie Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino palikuonis, išlikusius čia Maskvoje iki šių dienų, ir apie jų ryšius su lietuviais ir Lietuva. Kadangi ši istorinė ir kartu dabarties tema yra gana plati bei įdomi, korespondentas pasiūlė artimiausioje ateityje pratęsti šį pokalbį dar ir kitoje radijo laidoje, su kuo mes mielai sutikome.
Toliau kalba nukrypo apie Maskvos ir Pamaskvio lietuvius (jų čia maždaug apie 7000), jų organizavimosi prieš dešimtmetį istoriją, p. S. Valatkaitės sukurtą rusų-lietuvių mokyklą "Šaltinėlis" bei Rusijos lietuvių bendrijų sąjungos susikūrimą (tai trumpai apibūdinti teko I. Ametistovai, K.Jorudui ir man). Buvo klausimų ir apie lietuvių diasporas JAV ir kitose valstybėse, apie Maskvos lietuvių ryšių su Lietuva bei savo tėviškėmis pobūdį bei intensyvumą, apie Maskvos ir Lietuvos valdžių, visuomenės bei vietovių atstovų požiūrį i mus, apie mūsų problemas čia ir t.t. Atsakinėti į tuos klausimus, vienas kitą papildyti ar net savaip interpretuoti situacijas teko sutelktomis jėgomis mums visiems (pavyzdžiui, jei mes buvome vieningi, kad darbe mus visus gerbia, su mumis skaitosi, tai šiek tiek įvairavo atsakymai į klausimus, kur mes dabar jaučiamės labiau namuose - čia Maskvoje ar Lietuvoje, kaip elgiamės išgirdę gatvėje nepažįstamus, besikalbančius lietuviškai; ne visai vienodai žvelgėme ir į lietuvių diasporos ateitį Maskvoje, tarkim, naujojo tūkstantmečio pirmojo amžiaus viduryje, jei nepasikeistų esanti dabar joje mūsų kalbinę terpė). Baigiant interviu man teko garbė ir puiki proga lietuviškai, kreiptis į Maskvos ir Pamaskvio lietuvius, kviečiant juos būti vieningais ir saugoti lietuvybę tvirtai laikantis už rankų.
Po interviu pokalbis buvo pratęstas prie kavos puodelio. Ponas K.Kuholev mus painformavo apie tai, kad jei prieš sekančias mums skirtas radijo laidas (be gediminaičių temos, tai galėtų būti ir pokalbis apie rusų-lietuvių mokyklą "Šaltinėlis", kurios veikla jį taipogi labai sudomino) mes susitartume su garsiuoju dainininku J.Kobzonu, kuris dabar yra 1-mojo Maskvos radijo kanalo savininkas (atrodo, kad mes tokią galimybę turėsime), tai pokalbį su mūsų atstovais galės išgirsti ne tik Pamaskvių spindulyje gyvenantieji, o ir tolimesnieji (o gal ir Lietuvos) lietuviai.
Nijolė Martyniuk |
|
| Copyright Informacinis ir Archyvinis Židinėliai |
|
