Informacinis Židinėlis
Informacinis Židinėlis

Sykiais pakuriamas Maskvos lietuvių "židinio" bendruomenės narių ir Rusijos lietuvių bendruomenių sąjungos valdybos pastangomis

Tikslus laikas

Сайт создан в системе uCoz
Meniu:

Prie turinio

Ankstesnis puslapis

Kitas puslapis

13. Rusijos lietuvių suvažiavimas Maskvoje


Gegužės 27d., Lietuvos Respublikos Ambasados Rusijoje patalpose Maskvoje, J.Baltrušaičio namuose, pradėjo darbą tris dienas vykęs Rusijos lietuvių bendruomenių sąjungos suvažiavimas. Jį atidarė šios organizacijos pirmininkė p.Solveiga Valatkaitė, kuri pasveikino atvykusius bendruomenių atstovus, pristatė svečius. Rusijos lietuvių bendruomenės geografija iš tiesų nepaprastai išsiplėtė. Atvyko atstovai iš tolimiausių Rusijos kraštų. Barnaulo Altajaus krašto bendriją atstovavo p.Eduardas Čerčenko, Vladivostoko Gintaro krantą p.Laima Meščeriakova, Krasnojarsko Lituaniką p.Antanas Rasiulis, Murmansko bendruomenę p.Boleslovas Šertvytis, Novosibirsko Lituaną p.Antanas Šulus, Omsko bendruomenę p.Jonas Poškus, Smolensko Lietuvių namus p.Antanas Petrauskas, Tomsko bendruomenę p.Albertas Baronas, Jakutsko bendruomenę p.Regina Trofimenko, Maskvos lietuvių kultūros bendriją p.Antanas Vinčiauskas, Maskvos lietuvių Židinio bendruomenę p.Nijolė Martyniuk. Renginys unikalus tuo, kad nuo organizacijos įkūrimo (1993m.gegužės 8d.), per šešerius metus, Rusijos lietuvių bendruomenių atstovai į Maskvą susirinko tik antrąjį kartą, anksčiau turėję galimybę susitikti vien Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo ar pirmininkų suvažiavimų metu Lietuvoje. Pagal Rusijos įstatymus šiemet turi būti perregistruotos visos visuomeninės organizacijos, taigi ir ši priežastis patūmėjo Rusijos lietuvius dar kartą peržiūrėti savo veiklos kryptis ir uždavinius, organizacijos struktūrą, priimti į organizaciją neseniai susikūrusias, bet džiuginančias savo aktyvia veikla Rusijoje lietuviškas organizacijas.


Suvažiavimo dalyviai. Sėdi iš kairės: L.Meščeriakova, S.Valatakitė, R.Trofimenko, J.Poškus. Stovi: A.Šulus, E.Čerčenko, A.Rasiulis, N.Martyniuk, A.Baronas, A.Petrauskas


Suvažiavime dalyvavo ir gausus svečių būrys: Lietuvos Respublikos Nepaprastasis ir Įgaliotasis Ambasadorius Rusijos Federacijoje p.Romualdas Kozyrovičius su ponia Ambasadoriene, Ambasados Patarėjas kultūros klausimams p.Juozas Budraitis, Ambasados Patarėjas konsuliniams klausimams p.Gintaras Ronkaitis, svečiai iš Lietuvos: Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos vyriausybės atstovas p.Alfonsas Kairys ir Rusų bendruomenės Lietuvoje atstovė p. Nadežda Sogačiova, Maskvos lietuvių jaunimo sąjungos atstovai, spaudos atstovai. Suvažiavimą atidarant kalbėjęs p.Ambasadorius papasakojo apie Lietuvos Respublikos Ambasados Rusijoje darbą. Jis apžvelgė kultūros renginius, organizuojamus ambasadoje, kaip gegužės 28-29d. vykusią antrąją tarptautinę konferenciją Paslaptinga ir šventa Europos kultūroje, skirtą apžvelgti dviejų Baltrušaičių - Jurgio tėvo ir Jurgio sūnaus - kūrybą; švietimo darbą Maskvoje veikianti rusų-lietuvių mokykla, įsikūrusi 1990m. Ambasados patapose ir turėjusi 18 mokinukų, dabar išaugo į mokyklą su 136 moksleiviais, Maskvos vyriausybės dėka turinčią savo patalpas. Baigdamas p.Ambasadorius pasakė: Malonu, kad lietuvių bendruomenės yra įvairiuose miestuose. Norėtųsi matyti ir girdėti Jus santarvėje, kad visuomet rastume bendrą kalbą, tada būtų smagiau teikti pagalbą. Ambasados Patarėjas kultūros klausimams p.Juozas Budraitis kalbėjo apie savo darbo barą, savo veikloje ieškodamas bendrų tiltų, jungiančių lietuvių ir rusų tautas. Kaip tik todėl ypatingas yra J.Baltrušaičio palikimas, turėjęs didelės įtakos Rusijos kultūrai. P.J.Budraitis pasidalijo planais ateičiai: vykdomos M.K.Čiulionio pėdsakų paieškos čia, Rusijoje, kitų metų mokslinę konferenciją planuojama suruošti Oskaro Milašiaus garbei. Ambasados Patarėjas konsuliniams klausimams p.Gintaras Ronkaitis pasveikino susirinkusius Rusijos lietuvių atstovus, papasakojo apie konsulato darbą. Svečias iš Tautinių mažumų ir išeivijos departamento p.Alfonsas Kairys perdavė departamento generalinio direktoriaus p.R.Motūzos sveikinimus, o p.Solveiga Valatkaitė padėkojo departamentui už finansinę paramą, ruošiant šį renginį.


Suvažiavimą sveikina p. Ambasadorius


Visiems atstovams buvo dar kartą įteiktas Rusijos lietuvių bendruomenių sąjungos naujų įstatų projektas, paruoštas valdybos (anksčiau jis buvo išsiutinėtas paštu), paprašyta iki rytdienos paruošti ir pateikti savo pasiūlymus ir pataisymus. Po to visi atstovai buvo pakviesti į pažintinę ekskursiją po Maskvą.


Kalba A.Kairys


Antrąją suvažiavimo dieną Rusijos lietuvių bendruomenių atstovai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Baltrušaičio namuose, o po pietų atvyko į Maskvos rusų-lietuvių mokyklą, čia dalyvavo Paskutinio skambučio programoje, vėliau svečiai apžiūrėjo mokyklą, pasikalbėjo su mokytojais. Vakare suvažiavimo dalyviai Maskvos Didžiajame teatre stebėjo baletą Žizel, kuriuo buvo nuoširdžiai sužavėti.


Svarstomi Įstatų pakeitimai


Trečioji suvažiavimo diena prasidėjo Rusijos lietuvių bendruomenių sąjungos įstatų svarstymu. Buvo nutarta pakeisti pavadinimą Rusijos lietuvių bendruomenių sąjunga į Rusijos lietuvių bendruomenių asociacija (RLBA), pagal naujuosius įstatus į šią organizacijoją gali įstoti tik organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą (anksčiau galėjo ir pavieniai asmenys), kiek pakoreguotos veiklos sferos, daugiausiai jas išplečiant, kaip pvz. dėl vaikų vasaros stovyklų organizavimo, dėl švietimo įvairiapusiškumo. Didžiąją dalį pakeitimų suvažiavimo delegatai priėmė vienbalsiai, taigi darbas vyko labai konstruktyviai. Vienbalsiai buvo priimtas sprendimas (kadangi pasikeitė organizacijos pavadinimas) dėl anksčiau įstojusių organizacijų narystės tęstinumo, taip pat vienbalsiai balsuota dėl Tomsko, Smolensko, Novosibirsko, Altajaus krašto, Omsko, Jakutsko, Vladivostoko, Krasnojarsko lietuvių organizacijų įstojimo į RLBA. Buvo taip pat patvirtintas ir Valdybos, dirbančios Maskvoje, sąstatas. Galima tik pasidžiaugti, kad išsiplėtusi RLBA veiklos teritorija bene pilnai atspindi išsibarsčiusios po plačiąją Rusiją lietuvių diasporos geografiją. Gaila, kad į suvažiavimą neatvyko Sankt-Peterburgo lietuvių bendrijos atstovas, PLB vicepirmininkas, kuruojantis Rytų kraštų lietuvių bendruomenes ir gyvenantis Maskvoje, p.V.Viliūnas, nors buvo kviesti. Tuo labiau nesuprantama, kodėl paskutiniąją dieną, priimant tokius svarbius nutarimus, nedalyvavo ir Maskvos lietuvių kultūros bendrijos atstovas.



Tą pačią dieną suvažiavimo dalyviai klausėsi Maskvos vyriausybės Visuomeninių ir tarpregioninių ryšių komiteto atstovės p.Tatjanos Pestriakovos pranešimo. Ji papasakojo apie Maskvos vyriausybės politiką tautinių mažumų atžvilgiu, pagalbą joms, tame tarpe ir finansinę, juk Maskva daugianacionalinis miestas, kuriame per 180 užregistruotų tautinių organizacijų. Džiugu, kad jų tarpe lietuviškos organizacijos yra ryškios savo veikla.


Jakutsko lietuviai. P. Regina Trofimenko - antra iš kairės


Suvažiavimo darbas pasibaigė draugystės vakarone, kur kiekvienas atstovas papasakojo apie savo (miesto ar srities) lietuvių bendruomenę, kasdieninį jos veiklą bei šventes, pasidalino planais ateičiai. Ypač visus sujaudino Jakutsko lietuvių bendruomenės pirmininkės p.Reginos Trofimenko pasakojimas apie savo vaikystę. Kai mamą trėmė į tolimąją Jakutiją, ji gimė šioje baisioje kelionėje, gyvuliniame vagone. Atvežus į vietą, visi buvo išmesti tiesiog ant sniego, rankomis jį rausė, bandydami iškąsti duburį, kuris bent kiek paslėptų nuo šalčio. Tą siaubo žiemą pergyveno tik trečdalis Tuo metu tėtis, partizanas Ledas, kovojo, o vėliau ir žuvo Lietuvoje. Regina pergyveno pirmąją mirtimi pažymėtą žiemą tremtyje, paaugusi, vietinių apšaukiama fašiste, siekė mokslo tolimojoje Jakutijoje, nors tremtinių vaikams aukštųjų mokyklų durys buvo uždarytos. Ir tik atgimstant Lietuvai, sužinojo apie tėčio likimą, galėjo perlaidoti jo palaikus. Kai buvo leista išvažiuoti į Lietuvą, daug kas sugrįžo į Tėvynę, bet liko tremtyje palaidoti artimieji. Jakutsko tremtiniai kartu su ekspedicijomis iš Lietuvos ieškojo lietuvių kapų, padėjo apiforminti pervežamus palaikus, kaip knygų siuntas, nes kitaip būtų neleidusi išvežti vietinė valdžia. Ir visus tuos metus meldėsi už Lietuvą, iš pradžių slapčia, vėliau vis drąsiau. Šitiek pergyvenę ir dabar nepalieka bėdoje viens kito: renka daiktus labdarai, dalina, kam reikalinga. Prabėgo daug laiko, tolimuose kraštuose sukurtos šeimos, gimė vaikai, anūkai, tačiau visvien liko ypatinga diena, svarbiausias Jakutsko, Krasnojarsko, Tomsko, Novosibirsko, Omsko, Barnaulo lietuvių renginys masinio lietuvių tautos trėmimo, birželio 14 dienos, minėjimas. Minėjimas metinių tos siaubingos neteisybės, kuri lyg anspaudas pažymėjo visą jų gyvenimą. Pasilikę Rusijoje lietuviai tremtiniai kantriai vykdo savo misiją prieš sugrįžtant į Tėvynę


Dirbsime kartu. Suvažiavimo delegatai ir RLBA valdyba


Asta Roždestvenskienė
Į pagrindinį puslapį Apie leidėją Svetainės draugai Kontaktai
Сайт создан в системе uCoz