Archyvinis židinėlis

"1009 metais šventasis Brunonas <...> Rusijos
ir Lietuvos (LITUA) pasienyje pagonių
trenktas per galvą, su 18 saviškių vasario
23 dieną nukeliavo į dangų."
"Kvedlinburgo analai"

TIK SEPTYNERI METAI BELIEKA IKI LIETUVOS PAMINĖJIMO KVEDLINBURGO ANALUOSE TŪKSTANTMETINIO JUBILIEJAUS. SUTIKDAMI 2009-uosius - ANTROJO TŪKSTANTMEČIO PRADŽIĄ NUO PIRMOJO ŠALIES ARCHYVINIO DOKUMENTO - PAPILDYKIME IR SAVO ARCHYVUS


Kvedlinburgas - Vokietijos miestas, dunksantis vos ne už poros šimtų kilometrų į pietryčius nuo Berlyno - žaliose Harco kalnyno prieigose (tuoj už Elbės, arti Magdeburgo). Kaip tik čia, šiose vietose, ir pačios vokiečių valstybės lopšys...Legenda (pagal ją kūrė įvairių šalių menininkai) byloja, kad Kvedlinburge, po kažkuriuo medžiu, arti šventų uolų, saksų hercogui, paukštininkui ir ūkininkui Henrikui buvo pranešta, kad penkios vokiečių gentys jį išsirinko valdovu. Pačiu pirmuoju Vokietijos karaliumi. O mažiau nei po šimto metų atsirado ir šio straipsnelio epigrafu pradėtas užrašas uoloje.
Būtent ten, vienišame Moterų vienuolyne ant nykių smiltainio uolų, vadinamajame "DAMENSTIFT", net savo vardo mums nepalikęs kapelionas-kronikininkas žąsies plunksna (dabar jau manoma, kad tai galėjo būti ir išsilavinusios vienuolės ranka) į "ANNALES QUEDLINBURGENSES" lotyniškame kontekste 1009 metų skiltyje įbrėžė žodį - LITUA. Taigi šiuose Kvedlinburgo analuose, pagal iki šiol turimas tyrinėtojų žinias, PIRMĄ KARTĄ ISTORIJOS ŠALTINYJE ir buvo įrašytas vardas LIETUVA.
Vadinasi, šiemet Lietuvos gyventojus ir kitų šalių lietuvius (o tokių, kur gyvena lietuviai, dabar priskaičiuojama net 36-ios šalys) mūsų lemtis nukelia į septynerius magiškuosius metus užtruksiančių reikšmingų jubiliejų prieigas.
Taigi, tik pernai įžengę į trečiąjį ŽMONIJOS civilizacijai reikšmingą TŪKSTANTMETĮ (po Kristaus), už SEPTYNERIŲ METŲ įžengsime ir į kitokį, nors dar tik ANTRĄJĮ LIETUVOS, pirmąsyk "išėjusios į Europą" tik po Kvedlinburgo įrašo, TŪKSTANTMETĮ.
Beje, likęs mums iki šio jubiliejaus SKAIČIUS SEPTYNI yra, pasak L. Stražnicko ("Savaitė su TV", 2002 02 06, 4 psl.), magiškas visuose tikėjimuose. Krikščionių dievas pasaulį sukūrė per 7 dienas. Biblijoje 7 riebios ir 7 sulysusios karvės simbolizuoja 7 sočius ir 7 bado metus. Islamas reglamentuoja maldą pakartoti 7 kartus. Išpažįstantys induizmą turi 7 metų laikus. Net senovės majai tikėjo, jog egziostuoja 7 dangaus skliautai. Pažymėtina, kad SEPTYNIUKĖ - ne tik religinis skaitmuo. Vaivorykštę sudaro 7 spalvos. Gyvi organizmai auga ir kinta paklusdami 7 metų ritmui, jausdami mėnulio fazes, kurias sudaro 28 dienos. Kas 7 metus atsinaujina žmogaus kūno ir odos lastelės; per pirmuosius 7 gyvenimo metus iškrenta pieniniai dantys ir išdygsta nuolatiniai, apie 14-uosius metus jaunuoliai įžengia į lytinės brandos amžių, visiškai subręstame 21-erių metų. Anglų tyrinėtojai I. Adamas ir B. Šoroksas nustatė, kad dažniausiai žvėrys suburia bendruomenes iš 7 galvų. O ir žmogų skaičius 7 vilioja tarytum iš vidinių paskatų - karo istorikas D. Keganas teigia, jog ne tik didesnės civilių grupės, o ir kareiviai (ypač mirtino pavojaus akivaizdoje), nevalingai jungiasi po septynis.
Tad kodėl gi ir mums nevertėtų per likusį SEPTYNMETĮ iki gražaus lietuviško 2009-ųjų metų jubiliejaus šį tą reikšmingesnio padaryti ir Lietuvos, ir jos regionų, ir tautiečių kolektyvų bei bendruomenių net svečiose šalyse mastu?
Tėvynėje ir jos regionuose nemažai jau ir daroma vardan garbingo jubiliejaus. Priminsiu bent keletą ženklesnių gairių šio likusio septynmečio kelyje.
Šiemet Lietuva Vakarų valstybių jau yra pakviesta į ES ir NATO struktūras ir pradeda įsijausti į savo istorinį, kaip ir LDK laikmečiu, vakarietiško forposto Rytuose vaidmenį.
Sekančiais 2003 metais pažymėsime Lietuvos Karalystės 750 metų jubiliejų - didysis kunigaikštis MINDAUGAS 1253 07 06 savo sostinėje Vorutoje buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. Tam jubiliejui paminėti Lietuvoje ir jos sostinėje bus pašvęsta daug renginių, tarp jų - ir III-oji Pasaulio lietuvių dainų šventė Vilniuje 2003 06 30 - 07 06. Po to įvyks XI Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas (07 07-11) ir XI Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongresas (07 11-25).
2003 metai jubiliejiniai ir eilei Lietuvos miestų. 1253 metais pirmą kartą archyvistikoje savo zenklus paliko ir savo 750-mečius minės šios Lietuvos vietovės: Alsėdžiai, Ariogala, Gargždai, Kražiai, Kretinga, PAPILĖ, Raseiniai, Rietavas, Skuodas, Viduklė, Žagarė, Žemaičių Kalvarija bei kitos (gal mažesnės?) Šio istorinio-archyvinio leidinėlio redaktorius yra kiek daugiau susipažinęs su savo tėviškės Papilės istoriografija, kadangi ir pats rašo straipsnelį į Papilės valsčiui skirtą knygą, pašvęstą jos 750-mečiui. Sekė ir kitas "Versmės" leidyklos Vilniuje leidžiamas Lietuvos valsčių serijos monografijas. Jų jau nemažai yra išleista ir dar nemažai suplanuota leisti. Tad yra galimybė ir kitiems tautiečiams prisidėti prie jubiliejus švenčiančių savo tėviškių aprašymų, pateikti turimas nuotraukas iš senesnių laikų bei dabarties, nes monografijos bus gausiai iliustruotos.
Netenka abejoti, kad pasirengimas Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą ir NATO, reformos ir persitvarkymai visose gyvenimo srityse ir jau į jas įstojus, pareikalaus ir naujų projektų, ir jų įgyvendinimo programų. Gal mes ir čia per likusį septynmetį surasim kuo pasireikšti.
Pagaliau ir septynmečio gale bus ir darbai, ir jubiliejai. Pav., kauniečiai jau šiemet turi 595 m. sukaktį, kai Kaunui 1408 metais buvo suteikta Magdeburgijų privilegija ir gali ruoštis jau ŠEŠIŲ šimtmečių jubiliejui, kuris bus po PENKERIŲ metų.
Gi likusį iki tūstantmečio jubiliejaus septynmetį vainikuos VALDOVŲ RŪMŲ atstatymas Vilniuje 2009 metais.
Kvedlinburgas ir Lietuvos vardo tūkstantmetis jau dabar atsirado ir tautiečių meninikų dėmesio centre. Tarp pasaulio dailininkų, tapiusių Kvedlinburgo įžymybes, 2002 m. pavasarį tai darė ir lietuvė Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, kurios kūrinių paroda buvo atidaryta Vilniuje š/m spalio 31 d. su ar tik ne centriniu paveikslu "Ką regėjo Kvedlinburgo paukštė" (jame pavaizduota balta paukštė, nuo kapitelio žvelgianti į tenykščias romantines erdves ir, pasak dailininkės F.Linčiūtės, puikiai atsimenanti ir šią Senovės bylą).
Žr. paveikslo faksimile iš L. Stepanausko straipsnio "PAUKŠTĖ LITUA KVEDLINBURGE", išspausdinto 2002 m. spalio mėnesio mėnraštyje "Dienovidis" (62 psl.).

TAD SUTIKDAMI GARBINGĄ LIETUVOS TŪKSTANTMETĮ, ĮSIJUNGKIME Į SAVO TĖVIŠKIŲ KRAŠTOTYRĄ, INTENSYVIAU IEŠKOKIME, LASYKIME, RUOŠKIME SPAUDAI SAVO, TĖVŲ IR BOČIŲ GYVENIMO RAŠYTINIUS BEI KITUS ŠALTINIUS BEI KITAIP PRASMINGAI UŽPILDYKIME LIKUSIUS IKI JUBILIEJAUS SEPTYNERIUS METUS.

Jonas Daunys


Сайт создан в системе uCoz