Archyvinis židinėlis

Maskvos lietuvių
ARCHYVINIS KALENDORIUS
ateinančiųjų 2003-ųjų metų pirmajam pusmečiui

Nors istorija ne visada moko, kaip reikėtų mums gyventi (dažniausiai todėl, kad mes į ją nesigiliname, jos pakankamai nežinome, o ir kažką žinodami - neapmąstome bei sau išvadų nepadarome, neieškome sau teigiamų ar neigiamų veiklos pavyzdžių), ji visgi, rodos, turėtų tai daryti. Kita vertus, ką iš begalinio srauto jos įvykių ir asmenų pasirinkti, besigilinant tuo ar kitu metu į istoriją?
Gal nieko geresnio nėra išrasta, kaip sumažinti begalinį kažkada buvusių įvykių registracijos (archyvistikos) srautą jei ne šimtą (šimtmetis pavieniui asmeniui - per didelis laiko tarpas), tai bent dešimt ar nors tik penkis kartus tuo, kad sau kasmet fiksuosime tik besibaigiančius nuliu ar penketuku metų sukaktis, t. y. - kreipsime dėmesį tik į šitokius suapvalintus įvykių ir asmenų jubiliejus. Kasmet juos, tuo atveju, turėsime kitus, ir mūsų istorijos studijos vis atsinaujins, pasipildys kažkuo gal dar nežinomu, neapmastytu, neapsvarstytu, nepaminėtu, nepažymėtu (tik asmeniškai sau, galbūt - ir kolektyviai; kasdieniškai ar iškilmingai, jei įvykis ar asmuo bus to vertas).
Ir dar galime žymiai mažinti (irgi kartais, o ne tik vienetais) mums įdomių jubiliejų skaičių, pasirinkdami tarp visų, atrodančių svarbiais, tik tuos, kurie mums artimesni, vyko panašiose į mūsiškes salygose ir aplinkybėse (pav.: vietos atžvilgiu - vyko Maskvoje ar Rusijoje; etninės kilmės, tautybės, kalbos požiūriu - atsitiko su lietuviais; nutiko svetimkalbėje, slaviškoje, rusiškoje terpėje; ar, pagaliau, turėjo kitokių panašumų).
Ir dar. Jubiliejus privalo ne netikėtai, ekspromtu užklupti žmogų, o duoti mums laiko jam pasiruošti (daugiau sužinoti apie įvykį ar asmenį, nei galima pateikti mažoje archyvinio kalendoriaus skiltelėje; gal net susirasti literatūros ir išsamiau apie tai paskaityti). Todėl kalendorių tikslinga duoti jei ne visiems ateinantiems metams, tai bent pusmečiui.
Tad stengsiuos: operuoti tik jubiliejais (apvalių sukakčių skaičiais); teikti juos iš anksto - kol kas sekančių metų pusmečiui; nevengti ir mažiau žinomų datų, asmenų bei įvykių, atiduodant jiems pirmenybę prieš labiau sovietmečiais išpopuliarintus; dar labiau sieti visa tai su lituanika ar katalikybe Maskvoje ir Rusijoje bei Lietuvos ir lietuvių santykiais su Rusija, jos regionais, rusais, stačiatikybe. Tebus tie santykiai dar geresni (o neretai - ir zymiai geresni), nei archyvistai ir istorikai apie juos liudijo ligi šiol. Ir prie to siekio įgyvendinimo mes visi galime prisidėti, pirmiausia - žinodami praeitį ir bandydami bent retkarčiais iš jos mokytis.

• 01 03 - 80 metų, kai gimė MASKVOS lietuvių bendruomenės narys, 1991-1992 m. prisidėjęs ir prie tautiečių susibūrimo, žurnalistas, kraštotyrininkas Kazys KEDAITIS (1923 01 03 Juodainiuose, Laukuvos par. - 2002 12 25 Maskvoje). Baigęs Maskvos universitete žurnalistiką, bendradarbiavo Lietuvos ir Rusijos spaudoje; lietuviškoje spaudoje ("Pasaulio Lietuvyje", JAV lietuvių "Dirvoje", Vilniaus "Dienovidyje", Maskvos lietuvių leidiniuose - "Moscovijoje", "Židinėliuose", "Maskvos lietuvių naujienose" - ir kitur) daug rašė ir apie Maskvos lietuvių gyvenimą. Nuodugniau apie jį žr. "Pasaulio Lietuvyje" 2002, Nr. 4 /390/, 34-36 psl. bei "Informaciniame Židinėlyje", 2001-2002, Nr. 5-6 /19-20/, 24-26 psl.

• 01 04 - 5 metai, kai po 2-rojo rinkimų turo Valdas ADAMKUS 1998 01 04 išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu (palyg. 02 25).

• 01 06 - 110 metų, kai gimė žymus rašytojas (poetas, prozininkas, dramaturgas) ir literatūros tyrinėtojas akademikas Vincas MYKOLAITIS-PUTINAS (1893 01 06 Pilotiškėse, Prienų r. - 1967 06 07 Kačerginėje prie Kauno, palaidotas Vilniuje). 1915 m. baigęs Seinų kunigų seminariją, 1915-1917 studijavo PETROGRADO dvasinėje akademijoje, 1918-1923 Friburo ir Miuncheno universitetuose, 1923-1940 dėstė literatūrą Kauno VD universitete. 1924-1932 redagavo katalikišką žurnalą "Židinys", 1938 - žurnalą "Dienovidis". 1935 m. oficialiai pasitraukė is kunigų luomo ir 1936 buvo ekskomunikuotas (žr. jo psichologinį autobiografinį tritomį romaną - jis pats romane Vasario personaže - "Altorių šešėlyje", išleistą 1933 m. ir sulaukusį aštrių priešingų vertinimų; palyg. K. Ambrasas. Vasaris ir poezija. LM, 1983 01 01, 3-4 ir 14 psl.). Istoriniame romane "Sukilėliai" vaizduojamas 1863 m. sukilimas Lietuvoje prieš Rusijos carizmą. Dešimt jo Raštų tomų išleisti Vilniuje 1959-1969 m., poezijos dvitomis - 1973 m.

• 105 metai, kai gimė Jonas ČERNIUS (1898 01 06 Kupiškyje - 1977 07 03 JAV, Los Andžele) - Lietuvos kariuomenės brigados generolas (buvęs Kauno karo mokyklos viršininkas, 1935-1939 m. -kariuomenės štabo viršininkas, 1939 1940 - VI divizijos vadas) bei sovietinės kariuomenės generolas majoras (1940-1941 - 29-tojo teritorinio šaulių korpuso štabo viršininkas, 1941-1944 m., pasišalinęs iš RA, gyveno Kupiškyje). Prieš tai (1939 03 28 -1939 11 21) vadovavo Lietuvos XX-ajam ministrų kabinetui. 1944 m. pasitraukė į Vakarus (žr.: Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų. V., 1991, 49 psl.)

• 01 09 - 110 metų, kai gimė buvęs (1918-1920 ir 1924-1925 m.) Lietuvos Susisiekimo bei Užsienio reikalų ministras ir diplomatas Valdemaras Vytautas ČARNECKIS (1893 01 09 Pajiesyje, Marijampolės r. - 1942 11 04 sušaudytas SVERDLOVSKE, po to, kai 1941 06 14 okupacinės sovietų valdžios buvo suimtas ir išvežtas į URALĄ). 1925 - 1939 m. buvo Lietuvos įgaliotasis ministras Italijoje, vėliau URM departamento direktorius (žr.: Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų. V., 1991, 47 psl.).

• 75 metai nuo 1923 m. sukilimo Klaipėdos krašte pradžios (1923 01 09 Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto atsišaukimu-manifestu buvo inicijuotas 01 15 Klaipėdos (vok. - Memelio) užėmimas, 01 19 krašto prijungimas prie Lietuvos, 02 16 Ambasadorių konferencijos patvirtintas.

• 01 10 - 110 metų, kai MASKVOJE gimė žymus aktorius, režisierius, pedagogas Andrius OLEKA-ŽILINSKAS (krikštytas 1893 01 10 Maskvoje - 1948 02 03 Niujorke). 1917 - 1929 su nedidele pertrauka vaidino MASKVOS dailės teatro I ir II studijose. 1925 - 1929 m. dėstė vaidybą MASKVOS konservatorijoje, 1929 - 1934 - Kauno Valstybės teatro režisierius (1930-1933 ir direktorius). Sukūrė begalę įtaigių vaidmenų.

• 01 13 - LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA. Prieš 12 metų sovietiniai okupantai įvykdė žudynes prie Vilniaus telebokšto. Žudynių aukoms skyrė maldą ir popiežius Jonas Paulius II. 2003 metais kai kam iš žuvusių būtų sukakę: Dariui GERBUNAVIČIUI ir Ignui ŠIMULIONIUI - po 30 metų, Vytautui VAITKUI - 60 metų.

• 01 18 - 175 metų, kai gimė poetė, pirmoji žinoma moteris lietuvių literatūroje Karolina PRANIAUSKAITĖ (1828 01 18 Padurbinyje prie Telšių - 1859 05 26 Utenoje). Išleido poezijos rinkinius lenkų kalba "Festyna Wielkiej Kalwaryi na Žmudzi" 1856), "Piosneczki" (1858), išvertė į lietuvių kalbą J. Kraševskio "Vitolio raudos" fragmentą "Žalčio motė" (išsp. 1859). Gyvendama su motina Telšiuose, buvo pamilusi tarnavusį Sedoje raštininko padėjėju būsimą poetą ir vyskupą Antaną Baranauską, turėjo jam didelės įtakos ir prikalbino stoti į seminariją; ir pats Antanas BARANAUSKAS, užmezgęs su Karolina poetinę korespondenciją, raginamas bei drąsinamas ir jos brolio kun. Otono (žr. 03 28), nusipirkęs už pasiskolintus 10 rublių Telšių progimnazijos 4 klasių liudijimą, 1856 m. rudenį įstojo į Varnių kunigų seminariją, kurią baigęs (1858 m.), tęsė katalikų dvasininko karjerą, įstodamas į PETERBURGO dvasinę akademiją (V.Biržiška.Aleksandrynas, III t., Chicago, 1965, psl. 268, 355, 382) Žr dar 03 28 - apie jos brolį Otoną Praniauską.

• 01 20 - 135 metų, kai gimė poetas, teisininkas Justinas ZUBRICKAS (1868 01 20 Turčinuose, Šakių r. - 1925 09 12 Klaipėdoje, palaidotas Kudirkos Naumiestyje). PETERBURGO universitete baigęs teisę, tarnavo bankuose. Turčiniškio slapyvardžiu skelbė periodikoje patriotinius eilėraščius.

• 01 23 - 210 metų, kai įvyko Antrasis Žečpospolitos padalijimas. 1793 01 23 - data, kai RUSIJA pasirašė sutartį su Prūsija ir Austrija, kuria Prūsijai buvo atiduodamas Dancigas su Tornu ir kitomis žemėmis, dabar jau turėjusiomis jungti buvusią ligi tol perskirtą Prūsų Brandenburgo valstybę. Rusijai turėjo atitekti Lenkijos Ukraina, o iš Lietuvos DK buvo atimama visa Minsko vaivadija ir dalis Vilniaus, Naugarduko ir Brastos vaivadijų . Apie Pirmąjį 1772 m. padalijimą žr. "Informacinį Židinėlį", 2001-2002 m., Nr. 5-6 (19-20), 19-20 psl., 08 05 datą.

• 280 metų, kai gimė MAŽOSIOS LIETUVOS giesmių eiliuotojas Povilas ŠREDERIS (1723 01 23 Lenkijos Mozūrijoje - 1796 12 07 Balėtuose, Darkiemio aps.) Studijavo KARALIAUČIAUS universitete, kunigavo. Jo giesmių pateko į G. Ostermejerio ir K. Milkaus giesmynus.

• 01 25 - 680 metų, kai LDK GEDIMINAS ("Lietuvių ir RUSŲ karalius ir Žiemgalos kunigaikštis") savo 1323 01 25 dienos laišku kvietė pas save visokius amatininkus ir leido šiems svetimšaliams 10 metų nemokėti jokių muitų ir prievolių. Palyg. 06 29.

• 100 metų, kai gimė mokslininkas geografas, Vilniaus univesiteto dėstytojas Stanislovas TARVYDAS (1903 01 25 Mažuliuose, Akmenės r. - 1975 06 17 Vilniuje), daugelio veikalų autorius bei redaktorius (jau po jo mirties išėjo paskutinė jo knygelė "Šimtas geografijos mįslių").

• 1 30 - 10 metų, kai (1993 01 30) įvyko MASKVOS lietuvių jaunimo sąjungos "Rūta" steigiamasis susirinkimas (pasak pirmininkės Nijolės Šidlavičiūtės, organizacijos registracija pasiekta tik 06 10 )

• 01 31 - 185 metų, kai gimė ir 125 metų, kai MASKVOJE mirė kun. Vincentas PRIALGAUSKAS jaunesnysis (1818 01 31 Šienlaukyje, Raseinių r. - 1878 05 27 Maskvoje), talkininkavęs Motiejui VALANČIUI rengiant religinius raštus, iš vertęs į lenkų kalbą dalį jo "Žemaičių vyskupystės" (1862, rankr.), aprašęs Vilniaus vyskupų gyvenimus ("Žywoty biskupow Wilenskich", d. 1-2, 1860). Baigė Vilniaus dvasinę akademiją, kunigavo Vilniuje (Aušros Vartų parapijoje, šv. Jono bažnyčioje; Vilniaus gimnazijos kapelionas ir katedros pamokslininkas) ir Balstogėje. 1858 buvo kunigu KRONŠTATE, paskiau perkeltas į MASKVĄ, kur ir mirė.

• 02 01 - 140 metų, kai Lietuvoje buvo pradėtas 1863 METŲ SUKILIMO prieš carizmą (apėmusio Lekiją, Lietuvą ir Gudiją) betarpiškas paruošimas - buvo paskelbtas 1863 02 01 MANIFESTAS, pakartojęs Lenkijoje išleisto 1863 01 22 Manifesto teiginius. 1863 03 11 Lietuvos provicijų komitetas (LPK) išleido dar ir instrukciją sukilimo būrių vadams, tačiau jau 1863 02 02 prie Čystos Būdos (Marijampolės r.) prasidėjo pirmieji kovos veiksmai. Lietuvos sukilėlių karinis viršininkas Zigmas Sierakauskas su savo pustrečio tūkstančio sukilėlių rinktine (ją sudarė K. Dalevskio, M. Koliškos, kun. A. Mackevičiaus, M. Stanišausko ir kt. būriai) Raguvos (Panevėžio r.) miškuose 1863 04 21 sumušė caro kariuomenės pėstininkų kuopą ir ulonų eskadroną. Per sukilimą Lietuvoje įvyko 321 mūšis ir susirėmimas su kariuomene (buv. Kauno gubernijoje - 178, Vilniaus - 81 ir Augustavo - 62). O slopino sukilimą Lietuvoje 145000 rikiuotės kareivių ir 60 kazokų šimtinių. Buvo ir sukilėlių pergalių, ir - daug daugiau - pralaimėjimų. Pav., tarp sėkmingesnių kovose Vakarų Lietuvoje buvo dailininko, gydytojo Boleslovo DLUSKIO (slap. Jablonovskis) (g. 1826 08 19 Pamūšyje - m. 1905 04 10 Krokuvoje) būrys, kovojęs 03 27 prie Naujaberžės, 05 01 - prie Lenčių (Kedainių r.), vėliau - prie Papilės ir t. t., pagaliau - ties Pajūriu (pats B. Dluskis po sukilimo pralaimėjimo pasitraukė į užsienį, gyveno Paryžiuje, Romoje, Ženevoje, Londone, parašė atsiminimus lenkų kalba - "Apie 1863 m. sukilimą Žemaitijoje"). Apie sukilimo malšinimo peripetijas (įsakymus kariniams daliniams, jų pagražintas ataskaitas vadovybei, sukilėlių būrių paieškas, pasižymėjusių kovose kareivių bei sukilėlių išdavikų - buvo ir tokių - apdovanojimus ir pan.) kalendoriaus parengėjas yra surinkęs nemažai archyvinės medžiagos iš MASKVOJE esančio Rusijos Karo istorijos archyvo fondų. Palyg. ir 05 13.

• 02 02 - 165 metai, kai gimė Konstantinas KALINAUSKAS (1838 02 02 Mastaulėnuose, Gardino gub. - 1864 03 22 carinių žudikų pakartas Vilnaius Lukiškių aikštėje). Teisininkas (PETERBURGO universitete 1861 m. baigė teisės fakultetą), 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Vilniuje vadovas, 1864 02 09 suimtas po išdavystės.

• 02 03 - 405 metų, kai gimė Kristupas VILKAS (1598 02 03 KARALIAUČIUJE - 1647 11 02 KARALIAUČIUJE), poetas, vieno lietuvių raštijos kūrėjų Jono Bretkūno (1536-1602 - Karaliaučiuje) anūkas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dirbo ARCHIVARU, mokytojavo. Parašė vokiškų eilėraščių, kurių viename įterpė lietuviškų eilučių (1640).

• 5 metai, kai (1998 02 03, 11 val.) broliškoji MASKVOS latvių bendruomenė Pamaskvio kapinėse paminėjo gausios latvių diasporos sušaudymo BUTOVO gyvevietėje 1938 metais 60-metį.

• 02 04 - 60 metų, kai gimė poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, "Lietuvos Aido" redaktoriaus pavaduotojas Sigitas GEDA (g. 1943 02 04 Pateruose, Lazdijų r.) • 02 05 - 155 metai, kai gimė kultūros istorikas, Seinų dvasinės seminarijos profesorius, Užnemunės kunigas Pranas AUGUSTAITIS (1848 02 05 Voveriuose, Šakiu r. - 1915 Marijampolėje). Paskelbė Seinų vyskupijos parapijų monografinių aprašymų ("Vadovas", 1909-1914).

• 02 08 - 185 metų, kai gimė 1831 m. sukilimo Lietuvoje veikėjas Julius GRUŽEVSKIS (1808 02 08 Kelmėje - 1865 11 03 Paryžiuje). 1831 03 26 jo vadovaujami sukilėliai puolė ir nuginklavo RUSIJOS caro kariuomenės Raseinių įgulą. Savo lėšomis suformavo ulonų pulką. Sukilimo Lietuvoje vado A. Gelgaudo kariuomenei traukiantis į Prūsiją, dengė pasitraukimą. Per 1863 m. sukilimą dalyvavo emigrantų politinėje veikloje.

• 02 10 - 95 metai, kai gimė dainingas poetas ir vertėjas Kazys JAKUBĖNAS (1908 02 10 Kaušiškėse - 1950 01 08 Vilniuje).

• 02 11 - 100 metų, kai gimė poetas (eilių rinkinio "Švintant", 1932 m., autorius) ir vertėjas Juozas BALKUS (1903 02 11 JAV, Mahanoi Sityje - 1932 11 29 Kaune, palaidotas Kalvarijoje, kur, baigęs Kauno VD universitetą, mokytojavo).

• 02 15 - 460 metų, kai per RUSIJOS caro Jono IV vadovaujamos Rusijos kariuomenės puolimą 1563 02 15 kapituliavo LDK priklausęs POLOCKAS. Dar tebekovojusius pilies gynėjus Jonas IV gudriai suskaldė (pažadėjęs išleisti lenkus ir galėjusius prie jų prisijungti lietuvius, savo pažadą ištęsėjo - jie buvo tik paimti į nelaisvę; gudus - pakorė; bernardinus liepė nužudyti rusų kariuomenėje buvusiems totoriams; žydai buvo paskandinti Dauguvoje). Ta žinia Zigmantą Augustą privertė apsiverkti Petrakavos seime. 1563 05 12 Vilniuje susirinko Lietuvos seimas apsvarstyti gynybos ir unijos su Lenkija klausimų. 1563 11 01 Varšuvoje prasidėjo lenkų seimas. 1563 12 03 dvi rusų kariuomenės išžygiavo Vilniaus kryptimi. Petro Šuiskio vadovaujama 24-30 tūkst. grupuote iš Polocko traukė į Drucką. Panašaus dydžio Baziliaus Serebriano grupuotė pajudėjo iš Viazmos. Ir tik 1564 01 26 lietuvių vado Mikalojaus Radvilo kariuomenės pergale prie Ulos atstatė karo eigos pusiausvyrą ir davė Lietuvai tam tikrą atvangą (Ed. Gudavičius. Lietuvos istorija, I t., V., 1999, 620-624 psl.)

• 95 metai būtų sukakę lietuvių ekonomistui, M. Lietuvos istorikui, Centrinio statistikos biuro demografijos skyriaus viršininkui (1930-1940) Vincui VILEIŠIUI (1908 02 15 Mediniuose, Pasvalio r. - 1942 07 25 SVERDLOVSKO srities lageryje). Jis 1941 06 14 buvo ištremtas į SIBIRĄ ir ten nužudytas.

• 02 16 - LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA - 85 metai, kai 1918 VASARIO 16-ąją ji buvo teisiškai atkurta.

• 02 25 - prieš 5 metus (1998 02 25) Valdas ADAMKUS oficialiai tapo LR Prezidentu (palyg. 01 04).

• 02 26 - prieš 5 metus (1998 02 26) RF URM Diplomatinėje akademijoje įvyko tarptautinė konferencija tema "Baltijos diasporos Rusijoje", kurioje Maskvos lietuvių diaspora buvo pristatyta J.Daunio, A.Jonkaus ir K.Jorudo kolektyviniu pranešimu tema "Lietuvių atsiradimo RUSIJOJE ir MASKVOJE istorinės šaknys bei jų likimai", kurį pagarsino J. Daunys ir kuris, tarp kitų pranešimų, buvo pateiktas akademijos išleistoje knygelėje.

• 02 27 - 105 metai, kai gimė Lietuvos aviakonstruktorius - aviacijos inžinierius, lakūnas - brigados generolas Antanas GUSTAITIS (1898 02 27 Obelinėje, Marijampolės r. - 1941 10 16 sovietinių okupantų sušaudytas MASKVOJE). 1929 m. baigė Paryžiaus aukštąją aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokyklą. 1934 - 1940 m. Lietuvos karo aviacijos viršininkas. 1924 - 1940 sukonstravo ir pastatė įvairios paskirties ANBO lėktuvų. Vietoj Kauno lėktuvų remonto dirbtuvių įkūrė aviacijos dirbtuves ir vadovavo savo lėktuvų gamybai. 1934 m. vadovavo trijų ANBO IV skridimui aplink Europą (nuskrido apie 10000 km). 1940 12 24 jis išsiuntė slaptą raportą 29-tojo šaulių teritorinio korpuso vadui, kad nelikviduos Lietuvos karo aviacijos Zoknių, Pajuostės ir Kauno įgulose ("Kauno aidas" 1991, Nr. 36, 3 psl.)

• 03 01 - 145 metų, kai gimė ir 70 metų, kai mirė religiotyrininkas, publicistas, katalikiškos spaudos darbuotojas Kazimieras PRAPUOLENIS (1858 03 01 Lauckaimyje, Šakių r. - 1933 04 17 Palangoje). Baigė PETERBURGO dvasinę akademiją, kunigavo. Petrapilio katalikų katedroje dar lietuviškos spaudos draudimo laikais iškovojo lietuviškus pamokslus ir giedojimus. Nuo 1904 m. Seinuose įsteigė ir redagavo "Šaltinį" ir "Vadovą"; 1912 m. buvo pakviestas į Romą šv. Stanislovo bažnyčios rektoriumi. Nuo 1921 m. Lietuvoje vadovavo Tikybų departamentui. Paskelbė studiją "Lenkų apaštalavimas Lietuvoje".

• 03 02 - 170 metų, kai gimė poetas ir draudžiamos lietuvių literatūros platintojas Kazimieras EITUTAVIČIUS (1833 03 02 Vilkaičiuose, Plungės r. - 1906 Vorodzkove, Mogiliovo sr. Baltarusijoje). Baigė Kauno dvasinę seminariją, IŠTREMTAS kunigavo VOLOGDOJE, BALTARUSIJOJE. Kūryba neišlikusi, laikomas dainos "Nepaimti dievo cūdai" autoriumi.

• 03 04 - 2003 metų UŽGAVĖNĖS. Šv. KAZIMIERAS - Lietuvos globėjas. Nuo jo gimimo 2003 m. sukaks 445 metai.

• 03 05 - 195 metai, kai gimė 1831 m. sukilimo Lietuvoje dalyvis Simonas KONARSKIS (1808 03 05 Dapkiškėse, Alytaus r.- 1939 02 15 sušaudytas Vilniuje). Kovėsi su RUSIJOS caro kariuomene Vilniaus Panerių kalvose; pasitraukęs į užsienį siekė atkurti Lenkiją su 1772 m. sienomis; rengė naują sukilimą. Jo byloje caro valdžia nuteisė: Vilniuje apie 80 žmonių, Kijeve ir Odesoje 117.

• 03 06 - 100 metų, kai gimė mokytojas, poetas, vertėjas (vertė ir iš RUSŲ kalbos - A. Čechovą, A. Puškiną) Kazys INČIŪRA (1903 03 06 Ažušiekštyje, Rokiškio r. - 1952 04 16 Vilniuje).

• 03 07 - 90 metų kai 1913 03 07 Purvynuose (Trakų r.) gimė Pranas KULIKAUSKAS - mokslininkas archeologas, daugelyje Lietuvos rajonų (kartu su žymia archeologe žmona Regina) kasinėjęs kapinynus ir piliakalnius (tarp jų - Kernavės Pilies kalno piliakalnį), tyrinėjęs bei aprašinejęs lietuvių etnogenezę ir senovinės Lietuvos genčių materialinę kultūrą. Daugelio straipsnių, knygų skyrių bei knygos "Užnemunės piliakalniai I-XIII a." (1982) autorius

• 03 06 - 85 metų, kai gimė žymus partizaninio judėjimo dalyvis Adolfas RAMANAUSKAS-VANAGAS (1918 03 06 - okupantų nužudytas 1957 m.)

• 03 10 - 110 metų, kai gimė architektas, literatas, visuomenininkas, LR Seimo nario muzikologo Vytauto Landsbergio tėvas prof. Vytautas LANDSBERGIS-ŽEMKALNIS (1893 03 10 Linkavičiuose, Pakruojaus r.). Romoje baigęs architektūros studijas, dirbo architektu projektuotoju (1927-1929 dėstė Kauno VD universitete, 1939-1944 - Vilniaus miesto vyriausiassis inžinierius ir architektas, vadovavo Vilniaus gen. plano sudarymui). 1944-1949 gyveno Vokietijoje, 1949-1959 - Australijoje, 1959-1969 - Lietuvos Miestų statybos projektavimo instituto, nuo 1970 - Paminklų konservavimo instituto (Kaune ir Vilniuje) architektas. Pagal jo projektus pastatyti įvairūs rūmai ir kiti statiniai Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Biržuose, Švėkšnoje ir kt. Parašė memuarų (apie savo ir savo žmonos tėvus: dramaturgą Gabrielių Landsbergį, kalbininką Joną Jablonskį; apie rašytoją P. Mašiotą, kompozitorių B. Dvarioną ir kt.), pjesių ("Audra", "Voras"), publicistikos; išvertė RUSŲ ir lenkų literatūros.

• 03 11 - Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo šventė (1990 03 11-tąją 22 val. 44 min. LR AT priėmė aktą "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo", kuris vainikavo 1990 m. įvykusį 5218520 žmonių parašų už Nepriklausomybę surinkimą; ši didžiausia pasaulyje parašų rinkimo akcija pateko į Gineso rekordų knygą; joje dalyvavome ir mes, MASKVOS lietuviai).

• 03 15 - 105 metai, kai gimė Karolis DINEIKA (1898 03 15 Rygoje -1980 08 13 Druskininkuose) - gydomosios fizinės kultūros specialistas, daugelio knygų apie fizkultūrą kaip sveikatos šaltinį autorius, pirmųjų (1920-1922 metų) fizinio lavinimo ir sporto organizacijų Lietuvoje kūrėjas ir vadovas. Nuo 1952 buvo jo sukurto Druskininkų gydomosios fiz. kultūros ir klimatoterapijos parko, kuriam vėliau suteiktas K. Dineikos vardas, vedėjas. • 03 16 - 180 metų, kai gimė botanikas ir etnografas Kazimieras LAPČINSKIS (1823 03 16 Kupiškyje - 1892 12 14 Varšuvoje). Tyrė Aukštadvario, Birštono, Palangos, AŠMENOS ir kitų (užsienyje) vietovių florą bei gyventojų buitį. Parašė etnografinių darbų. Tarp jų - knygą, nagrinėjančią žinomą Adomo Mickevičiaus kūrinį: "Lietuvos flora veikale "Ponas Tadas" (1894).

• 03 17 - 160 metų, kai gimė poetas ir vertėjas Stanislovas DAGILIS (1843 03 17 Mažutiškiuose, Biržų r. - 1915 11 19 Biržuose, palaidotas Peleniškiuose, Biržų r.; beje, St, Dagilis buvo dėdė kitam žymiam lietuvių veikėjui Martynui Yčui. Baigė PETERBURGO istorijos-filologijos institutą, mokytojavo Ukrainoje. Parašė eiliuotą humoristinį pasakojimą "Joninės Parovėjos karčiamoje". Išvertė Adomo Mickevičiaus kūrinių: "Konradą Valenrodą", "Tris Budrius" (vėliau "Tris Budrius",, kuriuos į rusų kalbą vertė ir A. Puškinas, šiek tiek tobuliau į lietuvių kalbą išvertė Ed. Mieželaitis), "Pono Tado" fragmentą. Išvertė A. PUŠKINO "Eugenijaus Onegino" fragmentą ir kt., šį tą iš M. LERMONTOVO, G. DERŽAVINO, A. KOLCOVO ir kt. RUSŲ poetų kūrybos. Žiūr. jo kūrybos rinkinį "Lietuviškas šiupinys" (V., 1973).

• 03 18 - 95 metai sukaks, kai gimė rašytojas, vertėjas kunigas Stasys BŪDAVAS (1908 03 18 Papilėje, tais pačiais 2003 metais mininčioje savo archyvinį 750-metį - 1966 09 09 JAV, Nort Palm Biče, palaidotas Majamyje). Paskelbė romanų ("Mokytojas Banaitis",1935; "Loreta",1936; "Sala", 1939; "Varpai skamba", 1952; "Uždraustas stebuklas", 1954; "Rūsti siena", 1959), apsakymų (rinkinys "Širdys ir gėlės", 1932) ir kt.

• 03 19 - 125 metai, kai gimė MASKVOS lietuviams gerai žinomo Kęstučio Augustino Janulaičio (labiausiai tikusio vadovauti besiorganizuojančiai Maskvos lietuvių kultūros bendrijai /MLKB/, bet netiketai 1989 11 05 mirusio nuo infarkto per pamoką lietuviškoje sekmadienineje mokykloje) tėvas žymus istorikas, publicistas, advokatas, akademikas Augustinas JANULAITIS (1878 03 19 Šiaulių apskrities Malavėnų kaime - 1950 05 22 Kaune). Studijavo MASKVOS ir Berno universitetuose, nuo 1912 m. prisiekęs advokatas; persekiotas ir RUSŲ caro, ir vokiečių kaizerinės, ir V. Kapsuko valdžių. Antrojoje Lietuvos vyriausybėje - užsienio reikalų ministerijos valdytojas, faktiškas ministras. 1919-1925 m. buvo Vyriausiojo tribunolo teisėjas, o nuo 1924 m. - pirmininkas. Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakulteto ir Vilniaus universiteto istorijos-filologios fakulteto dekanas. Paskelbė keletą monografinių studijų, istorijos ir publicistikos darbų, vertimų (Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų. V., 1991, 70-71 psl.).

• 03 22 - 135 metai, kai gimė ir 50 metų, kai mirė žymus filosofas, dramaturgas, publicistas, patriotinio sąjūdžio MAŽOJOJE LIETUVOJE siela VYDŪNAS - tikr. Vilius Storosta (1868 03 22 Jonaičiuose , Šilutės r. - 1953 02 20 Vokietijoje, Detmolde; 1991 m. rudenį jo palaikai pervežti į Lietuvą). 1888-1912 mokytojavo Kintuose, Tilžėje. 1895 m. įkūrė TILŽĖS lietuvių giedotojų draugiją ir 40 metų jai vadovavo. Leido ir redagavo žurnalus: "Šaltinis" (1905-1910), "Jaunimas" (1911-1914), "Naujovė" (1915), "Darbymetis" (1921-1925); dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos veikloje; parašė 12 filosofinių veikalų ir 30 filosofinio turinio dramų (žymiausi veikalai: "Amžina ugnis", "Sąmonė", "Žmonijos kelias", "Sveikata. Jaunimas. Grožė" ir kt.).

• 500 metų, kai 1500-1503 m. LDK karo su RUSIJA užbaigimo tikslais Lietuvos ir Lenkijos pasiuntinybė atvyko į MASKVĄ ir 1503 03 23 sudarė 6 metų paliaubų sutartį su RUSIJA (Ed. Gudavičius. Lietuvos istorija, I t., V., 1999, 496-497 psl.).

• 03 24 - 100 metų, kai 1903 03 24 Grybkeliuose (Pasvalio r.) gimė literatas (beletristas, poetas ir vertėjas), antropologas, muziejininkas (Bulgarijoje rinko atsiminimus apie Joną Basanavičių, 1949-1958 m. dirbo Vidurinės Azijos kraštotyros muziejuose), 1960-1969 m. esperantininkų klubo vadovas ir išspausdinto dar 1929 m. vadovėlio "Esperanto raktas" autorius (2 leid. 1969 m.), keliautojas (1937 m. keliavo po Afganistaną, Iraną, Turkijos Kurdistaną ir kitus kraštus; parašė dvitomę knygą "Nuo Baltijos iki Bengalijos", 1939-1940 m.) Antanas POŠKA.

• 110 metų, kai gimė bibliografas Vytautas STEPONAITIS (1893 03 24 Sintautuose, Šakių r. - 1957 10 12 Kaune). MASKVOJE mokėsi komercijos, studijavo Kauno VD universitete, po karo dirbo Respublikinėje bibliotekoje. Redagavo ISTORINIUS leidinius "Mūsų žinynas", "Karo ARCHYVAS", parengė bibliografinį leidinį "Tarybinė lituanica" (1948-1949), sudarė įvairių bibliografijų. 03 28 - 185 metų, kai gimėir 125 metai, kai mirė religinės literatūros rengėjas ir vertėjas kunigas Otonas PRANIAUSKAS (1818 03 28 KAPĖNUOSE, AKMENĖS R.- 1879 11 23 PETERBURGE). Išvertė į lietuvių kalbą ir parašė pamokslų knygeles. Nuo 1862 06 12 jis tapo (kaip Mohiliovo arkivyskupo Žilinsko dvasinis sekretorius PETRAPILYJE ir Žemaičių kapitulos kanauninkas) Žemaičių vyskupijos atstovu asesorium PETRAPILIO dvasinėje kolegijoje. Turėjo brolį Vladislovą, irgi tarnavusį PETRAPILY Užsienio reikalų ministerijoje (beje, tarpininkavusį išgaunant - dar prieš visišką spaudos uždraudimą - leidimus lietuviškoms ir lenkiškoms knygoms spausdinti) ir dvi seseris, kurių viena - poetė Karoliną Praniauskaitė - Antano Baranausko korespondentė (V.Biržiška.Aleksandrynas, III t., Chicago, 1965, psl. 268-269). Žr. dar ir 01 18.

• 04 10 - 205 metai, kai gimė 1831 metų sukilimo veikėjas ir vadovas Žemaitijoje, Raseinių apskrities bajorų maršalka, baudžiavos panaikinimo šalininkas Ezechielis STANEVIČIUS (1798 04 10 Padubysyje, Kelmės r. - ? Paryžiuje). Jo sukilėlių dalinys priešinosi caro kariuomenei iki 1831 m. lapkričio; po to jis emigravo į Prancūziją, kur priklausė radikaliausiai (Vorcelio) Lietuvos ir RUSŲ žemių draugijai.

• 110 metų, kai gimė ir 30 metų, kai mirė teisininkas, aktyvus lietuvių išeivijos veikėjas, buvęs 1960-1961 m. Pavergtųjų Europos tautų seimo, o 1964-1966 m. VLIKo pirmininkas, bendradarbiavęs lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų kalba leidžiamuose žurnaluose Vaclovas SIDZIKAUSKAS (1893 04 10 Šiaudinėje, Šakių apskr. - 1973 12 02 Čikagoje). Studijavo teisę MASKVOS, Berno ir Kauno VD universitetuose, 1918-1919 m. - Lietuvos Teisingumo minsterijos reikalų vedėjas, 1919-1922 Lietuvos atstovas Šveicarijoje, 1922-1931 m. - Vokietijoje ir Austrijoje, 1931-1934 m. - Anglijoje; daug metų Lietuvai atstovavo Nuolatiniame tarptautiniame teisingumo tribunole Hagoje ir prie Tautų Sąjungos. Į Vakarus pasitraukė 1941 02 27.

• 04 11 - 115 metų, kai gimė gydytojas, buvęs Lietuvos Tarybos, Steigiamojo bei I ir II Seimo narys, Marijampolės burmistras (1918-1919), Vidaus reikalų ministras (1919-1920) Eliziejus DRAUGELIS (1888 04 11 Bardauskuose, Vilkaviškio apskr. - 1981 10 08 San Paule, Brazilijoje). MASKVOS lietuviams jis įdomus tuo, kad, studijuodamas nuo 1909 m. MASKVOS universitete gamtos mokslus ir po metų perėjęs į medicinos fakultetą (jį baigė 1914 m., po to trejus metus tarnavo RUSIJOS kariuomenėje, persikėlė į VORONEŽĄ; mėnesį buvo svaldžios kalintas kaip Vyriausios lietuvių tarybos RUSIJOnarys), 1910 metais tapo PIRMUOJU MASKVOS STUDENTŲ "RŪTOS" DRAUGIJOS PIRMININKUNepriklausomoje Lietuvoje dirbo įvairiose medicinos įstaigose bei ligoninėse, o po 1944 m., pasitraukęsVokietiją, buvo keliolikos stovyklų vyriausias gydytojas. 1947 m. išvyko į Braziliją ir dirbo San Paulo universitetomedicinos fakultete. Žinomas feljetonistas ir publicistas. Slapyvardžiu K.K.Lizdeika bendradarbiavo "Viltyje", "Šaltinyje", "Ateityje", "Garnyje", "Lietuvoje", "Ryte", "Sveikatoje"; redagavo "Laisvę", "Ūkininką", "Darbiniyra parašęs populiarių medicinos brošiūrų, dramą "Vergaskomediją "Slidžiais takais" (žr. A. Banevičius. 111 Lvalstybės 1918-1940 politikos veikėjų. V., 1991, psl. 55 irnuotraukų skyriuje).

• 04 12 - 110 metų, kai gimė lietuvių kilmės sovietinis karvedys, diplomatas ir dailininkas Vytautas PUTNA (1893 04 12 Mackonyse, Molėtų r. - 1937 06 11 MASKVOJE sušaudytas Stalino įsakymu). Vadovavo sovietiniams daliniams ir junginiams; 1927-1931 sovietinis karo ataše Japonijoje, Suomijoje, Vokietijoje; 1931-1934 - korpuso ir Tolimųjų Rytų PRIMORĖS karinės grupuotės vadas, 1934-1936 - kar. ataše Didž. Britanijoje. Parašė rusų kalba karinių operacijų, kurioms vadovavo, tyrinėjimų.

• 04 15 - 110 metų, kai gimė savanoris, buvęs Lietuvos finansų ministras (1939 03 28 - 1939 11 21) - generolas Juozas SUTKUS (1893 04 15 Žemlaukyje, Šakių aps. - po 1941 m. okupantų nužudytas URALE). Baigęs 1910 m. Kauno gimnaziją, 1916 m. - MASKVOS Aleksejaus karo mokyklą, 1923 m. - Vytauto Didžiojo karininkų kursus Kaune, 1925 m. - Prahos (Čekijoje) intendantų akademiją. 1929-1937 m. buvo kariuomenės tiekimo viršininkas ((Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų. V., 1991, 129 psl.)

• 04 16 - 130 metų, kai gimė buvęs (1918 11 11 - 1918 12 26 ir 1926 12 17 - 1929 09 23) Lietuvos premjerministras (kartu ir užsienio reikalų bei, kurį laiką, - krašto apsaugos ministras) Augustinas VOLDEMARAS (1883 04 16 Dysnos kaime Tverečiaus vls. Švenčionių aps. - nužudytas 1942 12 16 MASKVOS Butyrkų kalėjime). 1904 m. aukso medaliu baigė PETERBURGO gimnaziją, 1909 m. PETERBURGO universitetą, kuris 1911 m. suteikė jam docento laipsnį (tai buvo pirmasis lietuvis gavęs RUSIJOJE tokį laipsnį). 1916-1917 m. buvo PERMĖS universiteto ekstraordinarinis profesorius. Lietuvos nepriklausomybės metais buvo tremtas ir kalintas (1929, 1934 ir 1938). Bendradarbiavo spaudoje; parašė originalių kūrinių; vertė grožinę literatūrą. Tarybų valdžios 1940 m.suimtas, ištremtas į Čečėniją (žr.: Paskutinė politiko išpažintis už NKVD kalėjimo grotų. Buvusio Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro parodymai Ordžonikidzėje 1940-1941 metais. - "Lietuvos Rytas" 1997, Nr.28 - 49 ir t.t.). Vėl suimtas, kalintas ir nužudytas MASKVOJE ((Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų. V., 1991, 156-157 psl.)

• 04 19 - 85 metai, kai gimė Vladimiras PAŠUTA (g. 1918 04 19 Petrograde, Rusijoje) - lietuvių kilmės RUSŲ istorikas, daug dirbęs prie prūsų ir lietuvių istorijos šaltinių. Studijoje "Pamedė" (1955) analizuojama prūsų teisė; knygoje "Lietuvos valstybės susidarymas" (1959, liet. 1971) įrodinėja, kad XI-XIII a. istoriniuose šaltiniuose atsispindi trys Lietuvos valstybės formavimosi etapai: 1) žemių konfederacija (iš Lietuvos žemės, Nalšios, Deltuvos, Neries, Žemaičių žemių), 2) jų sąjunga ir 3) vieninga ankstyvoji feodalinė monarchija (žr. LTE, t. 8, 504 psl. ir LTE, Papildymai, 68 psl.; palyg. E. Gudavičius. Lietuvos istorija. V., 1999, psl 35 ir toliau). Tų etapų buvimas kitų Rytų Europos valstybių istorijoje, pagal V. Pašutą, tik spėjamas. Parengė (su I.Štal) "Gedimino laiškų" publikaciją (1966) ir kt.

• 04 20 - 2003 metais šv. VELYKOS.

• 04 25 - 130 metų, kai gimė chemikas farmacininkas, pirmasis Lietuvos universiteto rektorius, diplomatas Norvegijoje, prekybos ir pramonės (1918- 1919) bei kra`sto apsaugos (1920-1922) ministras Jonas ŠIMKUS (1873 04 25 Dūseikiuose, Telšių aps. - 1944 06 04 Maironiškiuose, Raudondvario vls.). 1900 baigė MASKVOS universitetą, nuo 1903 - chemijos magistras, o nuo 1906 - ir farmacijos magistras; 1904-1905 dėstė KAZANĖS universitete; 1906-1916 - MASKVOS universiteto docentas, ekstraordinarinis profesorius. Keliolikos knygų autorius ((Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų. V., 1991, 137 psl.).

• 04 29 - 65 metai sukanka, kai 1938 04 29 Vaičių kaime, Šilalės parapijoje gimė vienas iš pirmųjų MASKVOS lietuvių būrimosi 1991 metais į Maskvos lietuvių kultūros bendriją (MLKB) iniciatorių, Maskvos lietuvių "Židinio" bendruomenės pirmininkas (nuo 1998 m.), technikos mokslų kandidatas (nuo 1978 m.), docentas Klemensas Antanas JORUDAS. Vaikystėje, 1949 metų kovą, jam pavyko su jaunesniu broliuku, tėvams padedant, pabėgti nuo tremties, kai tądien visa likusi jų šeimos dalis buvo išvežta į Sibirą; kaimynai ir šiaip geri žmonės padėjo jiedum sovietmečiais išsislapstyti nuo represinio persekiojimo. 1970 metais baigė Maskvos Energetikos Institutą (MEI), vėliau aspirantūrą (Estijos TSR Mokslų akademijos chemijos institute Talline); disertaciją tema apie degiųjų skalūnų tecnologinį panaudojimą energetikoje apgynė Minske. Besimokydamas MEI, dalyvavo Maskvos studentų iš Baltijos šalių nesankcionuotoje "Baltikumo" organizacijoje. Nuo 1970 m. dirba G. Kržižanovskio vardo energetikos institute Maskvoje (šiuometinės pareigos - energotechnologijos skyriaus vedantysis mokslinis bendradarbis). Padarė mokslinių išradimų, yra parašęs straipsnių specialybės, lituanistinės publicistikos bei memuaristikos temomis. Yra vienas iš Maskvos lietuvių spaudos organizatorių.

• 05 02 - 130 metų, kai gimė lietuvių ir rusų poetas (po 1917 m. vadovavo MASKVOS rašytojų sąjungai) ir diplomatas (1922-1939 buvo Lietuvos ambasadoriumi Sovietų Sąjungoje, nuo 1939 m. - Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje patarėjas) Maskvos lietuvių organizacijas priglaudusių "Baltrušaičio namų" savininkas Jurgis BALTRUŠAITIS (1873 05 02 Paantvardyje, Jurbarko r. - 1944 01 03 Paryžiuje). Išleido satyrinę poemą "Įkurtuvės", eilėraščių rinkinį "Ašarų vainikas" (1942), vėliau išleista knyga "Poezija" (1948, naujas leid.- 1967); rašė taip pat rusų kalba (eilėraščių rinkiniai "Žemės laiptai", 1911; "Kalnų takas", 1912, abu lietuvių kalba išleisti 1972 m.; "Lelija ir pjautuvas", 1948; rusų kalba išleista ir jo kūrinių knyga "Medis ugnyje", 1969; buvo spausdinamas Vakarų lietuvių išeivijos ir vėl atgavusios Nepriklausomybę Lietuvos leidiniuose). Išvertė į RUSŲ kalbą Dž. Bairono, H. Ibseno, K. Hamsuno, G. Hauptmano, O. Vaildo ir kt. rašytojų kūrinių. Apie jo sūnų dailėtyrininką - irgi Jurgį - žr. 05 07.

• 05 02 - 60 metų, kai buvo įšventintas kunigu (1943 05 02) mums, MASKVOS lietuviams, gerai pažistamas (kaip ne tik aukojantis mišias šv. Liudviko bažnyčioje, o ir bendravęs su mumis mūsų "pastogėje" - "Baltrušaičio namuose", mokęs mus, palydėdamas nuosavo akordeono akordais, giedoti katalikiškas giesmes) bažnytinės teisės licenciatas, Marijonų kongregacijos provinciolas Pranciškus RAČIŪNAS (1919 03 28 - 1997 08 24). Daug metų jis praleido sovietiniuose kalėjimuose, bet tikybos neatsižadėjo; 1992 09 09 buvo paskirtas Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčios rezidentu, o vėliau - į minėtąją MASKVOS parapiją. Neilgai jis tevykdė parapijos klebono pareigas, bet visų parapijiečių atmintyje išliko. Apie tai rašė parapijos laikraštis "Verbum" (Slovo), kurio iniciatorium jis buvo, rašė ir Maskvos lietuvių leidinys "Archyvinis Židinėlis" (2000 m., Nr. 2, 15 psl.)

• 05 07 - 100 metų, kai MASKVOJE gimė (1903 05 07) dailėtyrininkas, meno istorikas (dvitomės "Visuotinės meno istorijos" [1934-1939] ir kitų veikalų autorius) JURGIS BALTRUŠAITIS. Maskvos lietuviams geriau žinomas yra kitas, irgi Jurgis, Baltrušaitis (žr. 05 02), kurio sūnus buvo šis. Paryžiuje baigė Sorbonos universitetą (1926), ten gavo meno daktaro laipsnį (1931) ir gyveno, dalyvaudamas visuomeninėje lietuvių veikloje.
• 05 13 - 140 metų, kai apėmusiam Lietuvą 1863 metų sukilimui malšinti (žr. 02 01) 1863 05 13 buvo paskirtas naujas Vilniaus generalgubernatorius Michailas MURAVJOVAS (1796 - 1866), jaunystėje buvęs susietas su dekabristais, o vėliau Lietuvoje vedęs griežčiausią sukilimo malšinimo politiką, už kurią Rusijos caras apdovanojo jį grafo titulu bei 1868 metais Mažeikius pervardino į Muravjovą, o Lietuvos žmonių už žiaurumą jis buvo pramintas KORIKU.

• 05 17 - 160 metų, kai gimė literatas ir gydytojas Vilius BRUOŽIS (1843 05 17 Gaištautuose, MAŽOSIOS LIETUVOS Ragainės aps. - 1909 07 06 Tilžėje). Paskelbėantigermanizacinių eilėrašsčių, publicistinių straipsnių.

• 05 21 - 125 metų, kai gimė buvęs Lietuvos susisiekimo ministras (1918-1919), Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universiteto ekstraordinarinis profesorius, statybos katedros vedėjas (1922-1944) Jonas ŠIMOLIŪNAS (1878 05 21 Jusėnuose, Panevėžio aps. - 1965 02 11 Čikagoje). 1906-1912 m. dirbo PETERBURGO miesto kanalizacijos ir rūmų gelžbetonio statybos baruose; 1912 m. išvyko į Suomiją kaip karo inžinierius; 1914 m. dirbo OMSKE prie karo statybų; 1916 m. vėl grįžo į Suomiją; 1917 m. atstovavo Suomijos lietuviams Petrogrado Steigiamajame suvažiavime ir pasisakė už nepriklausomą Lietuvą. Nuo 1918 m. vadovavo lietuvių evakuaciniam komitetui, padėjo apie 2000 lietuvių grįžti į Tėvynę ir pats į ją grįžo. 1924-1933 m. - Klaipėdos, o 1925-1930 m. - Šventosios uostų darbų vadovas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus (Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų. V., 1991, 138-139 psl.).

• 05 25 - 95 metų, kai gimė mokslininkas istorikas ir filosofas prof. Zenonas IVINSKIS (1908 05 25 Kaušėnuose, Plungės r. - 1971 12 24 Bonoje). Parašė daug istorinių studijų apie Lietuvos Didžiuosius kunigaikščius, senovės Lietuvos karus ir kt. Grindė juos istoriniais šaltiniais. Romoje išleido kapitalinę "Lietuvos istoriją iki Vytauto Didžiojo mirties". Z. Ivinskis originalios Lietuvos istoriografijos, pripažįstamos ir kitų šalies istorikų (A. Šapokos, Ed. Gudavičiaus) autorius. Praeitame "Archyviniame Židinėlio" numeryje (2001 m., Nr. 1-2 /3-4/) atkreipėme dėmesį į tai, KAS VYKO LDK MAŽDAUG PRIEŠ PUSĘ TŪKSTANTMEČIO, kai 1492 06 07 mirė LDK ir Lenkijos karalius Kazimieras (palyg. 6-tą ir tolesnius leidinėlio puslapius). Pacituosime čia Ed. Gudavičiaus "Lietuvos istorijos" I tomo (V., 1999) 339-tą puslapį: "Žymiausias Lietuvos istorikas Z. Ivinskis Kazimiero mirties metus pažymėjo kaip Lietuvos istorijos posūkio gairę, nusakančią lemiamą RUSIJOS grėsmės vaidmenį šiai istorijai. Pasaulio istorijoje Lietuva perėmė estafetę iš Kastilijos, esančios priešingoje Europos pusėje. Beje, Kazimiero mirties data sutapo su didžiuoju Kristupo Kolumbo atradimu ir Granados emirato kapituliacija. Kazimiero mirtis ženklino dar vieną istorijos proceso gairę. Populiariausia Lietuvoje A. Šapokos redaguotoji "Lietuvos istorija" pusės šimtmečio Kazimiero valdymo trukmę vadina pereinamuoju laikotarpiu. Iš tikrųjų, atvykęs iš Lenkijos berniukas rado visuomenę, kurios dar nebuvo galima laikyti luomine, o jam mirštant ji, nors dar labai jauna, būtent tokia jau buvo tapusi. Toks visuomenės brandos lygis integravo šalyje gyvenančias tautas. Didžioji Lietuvos kunigaikštija Kazimierui valdant prarado didvalstybės padėtį, tačiau įgijo visų jos gyventojų valdančiąją terpę vienijančią struktūrą. Štai su šitokia Lietuvos valstybe susidūrė prie jos rytinių sienų iškilęs Rusijos kolosas."

• 05 26 - 135 metų, kai gimė literatūros leidėjas, kritikas, publicistas, lietuvių nacionalinio judėjimo dalyvis, varpininkas Petras MIKOLAINIS (1868 05 26 Čižiškiuose, Vilkaviškio r. - 1934 01 08 Niujorke). Gyveno PRŪSIJOJE, leido ir platino draudžiamą lietuvių litewratūrą. 1896 m. emigravo į JAV, redagavo "Vienybę lietuvninkų", paskelbė straipsnių, recenzijų.

• 05 29 - 210 metų, kai gimė kunigas Karolis Augustas JORDANAS (1793 05 29 Narkyčiuose, Isruties aps. - 1871 08 09 Ragainėje). Studijavo KARALIAUČIAUS universitete, mokytojavo MAŽOJOJE LIETUVOJE. Vokiečių spaudoje paskelbė darbų lietuvių etnografijos, mitologijos, kalbos klausimais; išverte į lietuvių kalbą F.Šilerio eilėraštį "Dauboj tarp kerdžių vagdienųjų".

• 06 02 - sukako penkeri metai, kai 1998 06 02 įvyko steigiamasis MASKVOS lietuvių "ŽIDINIO" bendruomenės susirinkimas.

• 06 20 - 115 metų, kai gimė buvęs Lietuvos kariuomenės keleto dalinių vadas, kelių jos apskričių karo komendantas, Savanorių sąjungos pirmininkas, vėliau - Vidaus reikalų ministras (1935-1938), Seimo narys (1936-1940) generolas Julius ČAPLIKAS (1888 06 20 Ryliškėse, Merkinės vls. - nužudytas 1941 07 30 MASKVOS kalėjime). 1909 m. baigė PETERBURGO kunigų seminariją, bet nekunigavo; 1915 m. baigė Vilniaus karo mokyklą ir RUSIJOS kariuomenėje dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose; nuo 1917 m. tarnavo lietuvių batalione suformuotame VITEBSKE; 1918 m. pabaigoje stojo į Lietuvos kariuomenę. Sovietinės valdžios suimtas 1940 m. gruodyje ir įkalintas iki pat mirties (Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų. V., 1991, 46 psl.)

• 06 26 - 175 metų, kai gimė, 150 - kai įšventintas kunigu ir 140 - kai mirė vienas iš 1863 m. sukilimo vadų - kunigas Antanas MACKEVIČIUS (1828 06 26 Morkiuose netoli Tytuvėnų - 1863 12 29 Kaune - pakartas). Baigęs Varnių kunigų seminariją, 1853 m. gavo kunigystės įšventinimus; kunigavo Krekenavoje ir Paberžėje. 1862 08 11 Kedainiuose užmezgė ryšius su Z. Sierakausku ir K. Kalinausku; įsijungė į sukilimo rengimą - 1863 03 08 Paberžės bažnyčioje paskelbė sukilimo manifestą ir suorganizavo 250 sukilėlių būrį. Miegėnų miškuose (Kedainių r.) būrys susijungė su kitais B.DLUSKIO (žr. 02 01) vadovaujamais sukilėlių būriais ir dalyvavo daugelyje kovų su RUSIJOS caro kariuomene, kol dar nebuvo paimtas į nelaisvę (iki 1863 12 17).

• 06 30 - 250 metų, kai gimė tautosakininkas, vertėjas, K. Donelaičio raštų saugotojas kunigas Jonas Gotfridas JORDANAS (1753 06 30 Narkyčiuose, MAŽOJOJE LIETUVOJE, Isruties aps. - 1822 08 01 Geldapėje, dab. Lenkijoje, Suvalkų vaiv.). Studijavo KARALIAUČIAUS universitete, Redagavo L. Rėzos 1816 m. Biblijos leidimą, pateikė dainų jo "Dainoms".

Parengė Jonas Daunys



Π‘Π°ΠΉΡ‚ создан Π² систСмС uCoz